mìrginti, -ina, -ino. mirgėti.
1. daryti, kad mirgėtų, marguliuotų: Šitie akiniai raštą mìrgina. Varnėnas mirgino savo plunksneles saulės spinduliuose.
2. judinti, mojuoti: Balandis, sparnelius mìrgindamas (plasnodamas), prašo ėsti. Mìrgina sparnus lėkti. Dabar purinsiu plunksneles, dabar mirginsiu sparnelius. | Mirgina su lazda po nose. Mìrgina su kumste man po nose, toks piktas. Su šikšnų botagėliu mirgydamas. vizginti: Ožka uodegą mirgina. Šuo uodega mìrgina – matyt, duonos nori.
3. švytuoti: Ką čia mirgini akỹs, va, kai duosiu per nagus!
sparnùs mìrginti ruoštis (bėgti): Daugis mìrgino sparnùs bėgti iš fronto.
úodegą mìrginti išsisukinėti: Gali uodegõs nemìrgyt, aš viską girdėjau.
pamìrginti. pajudinti, pamosuoti: Palauk, strielčeli, nešauki, aš papurinsiu plunksnelę, aš pamirginsiu sparnelius (paplasnosiu) . pavizginti: Su kojelėm patrepenk, uodegėlę pamirgink.
primìrginti. prigrasinti: Aš jį primìrginau, kad daugiau taip nebedarytų.
sumìrginti. sumirgėti 2: Kaip mirginte sumìrgino, greitai audė audimą. Sumìrgino kojas ir pabėgo. Sumìrgino uodega [veršis] i nulėkė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.