pamokslininkáuti, -áuja, -ãvo.
1. būti pamokslininku, sakyti pamokslus bažnyčioje: Prisiglaudė jisai prie zokoninkų ir pradėjo pamokslininkauti. Kas gerai meldžias, gerai ir pamokslininkauja.
2. pamokomai kalbėti, mokyti; sakyti kalbas: Jam patiko pamokslininkauti, o Navikas su Kanopa nesiryžo savo samprotavimų skelbti ir tylomis klausė jo. Pradėjo pamokslininkauti apyjaunis vyras, aukštas, akiniuotas, panašus į profesorių. Bekalbėdamas, bepamokslininkaudamas senis Rimša išsijudino. Ko be reikalo pamokslininkauji – tylėk, geriau bus! Ne dramaturgo darbas pamokslininkauti!
papamokslininkáuti. kurį laiką sakyti kalbas: Pavažiuoji savaitei kitai į kaimą, papamokslininkauji kiek, – žiūrėk, ir nubalsavo; žiūrėk, jau ir iš kandidatų pateksi į Seimo narius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.