.
mo•tyti, -ija, -ijo (matać)
1. niekus kalbėti, juokauti, meluoti: Jis tik mo•tija, taip darydamas. Nežinai, tai nemo•tyk, paskui tik pykčiai. Ką tu jį supaturosi (supaisysi), anas motija motija visokius niekus. Motija ir motija, galgi anas praudą (tiesą) žino.
2. blevyzgoti: Kad pradėjo motyti, reikėjo net ausis užsikimšti. Mano namuose nėr vietos motyt.
pamo•tyti.
1. tuščiai paplepėti, pajuokauti: Neklausyk jo – užėjo ant seilės, ir pamo•tijo. išplepėti, paliežuvauti: Ką tik užgirs, ir pamo•tija kitiem.
2. pablevyzgoti: Tik pamo•tyk daug, tai gausi!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.