mýkauti, -auja (-auna), -avo
1. mykti 1: Ko ta karvė tep mýkauja, ar ji serga, ar kas jai yra? Mykauna kai karvė, telio išsiilgus. Karvė mýkauna – ėst prašo.
2. mykti 4: Iš karto mýkavo, bet paskiau, kai pasakiau, kad esu tavo giminietis, pažadėjo sutvarkyt. Jeronimas nė sykio žmonai nepasiguodė, o jos klausinėjamas, mykavo kažką neaiškiai.
3. mykti 5: Aš vienas sau mýkauju, dainuoju.
pamýkauti. tyliai padainuoti, paniūniuoti: Pamýkavo bent kiek ir išejo.
sumýkauti. sumykti 3: Klausiau klausiau ir nedasklausiau – sumýkav [o] ir nesakė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.