.
panabèrija (фaнaбэpыя, fanaberia). panabẽrija. panabė̃rija. išdidumas, pūtimasis: O tai be panabèrijos buvo žmogus! Kągi turėsi panaberiją, kad visi žino, koks esi. O, tuomet aš su panaberija praeičiau pro tuos ponus, kad net jiems seilės tekėtų. Duok panaberijos (papiroso) užsitraukti. Nors šiaudus ėsu, bet panaberiją turėsu. Pats pėsčias eina, o panaberiją vežte veža. Panabẽrijos nepaneša. Panaberija ir už patį didesnė. Žmogus – sprindis, panaberijos – sieksnis. Aš tau išmušiu iš galvos šitą panabėriją! Negal savo panaberijos palaužti. plona nosinėlė išeiginio švarko krūtinės kišenėlėje, nešiojama dėl gražumo: Tei pasirėdęs, panabèriją įsikišęs – vyras, kad ką tu nori! Toks kavalierius, ka baisu: kostimiukas juodas bostoninis, panabèrija kišeniuke – tik spindžia un laistos (puiku) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.