panagùtis, -ė.
1. kas kaltas, skolingas (?): Tikras panagutis, tikra panagutė.
2. kas tinkamas pasisiųsti, parankinis: Jau septynerių metų vaikas, tai kaip tik pats panagùtis kur nors pasiųsti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.