panarinėti
.
narinė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. nardyti 2: Karvelėli mėlynasis, oi kur tu lakiojai, karosėli geltonasis, kur tu narinėjai? Ten plaukė, narinėjo geltoni karosai.
2. ieškinėti, žiūrinėti, landinėti: Svetimas nelips ant aukšto – žentas ten narinė́jo. Visur išnarinė́ja, išbūva – nieko nepaslėpsi. Ko anas žmogus ten apie mūsų namus narinėja? Narinė́ja kaip šuo patvoriais. Narinė́ja kačiukas, žiurkių, matyt, ieško. Galėtum nusitvert kokį darbelį nenarinėjęs čia pakampiais. Avelė narinė́ja, ieško smulkesnės žolelės. Įėjusi Mineikienė lyg prityrusio žvalgo akimis ėmė narinėti kambarį. bėginėti, šmirinėti: Vaikai, ko čia narinė́jat po kambarius, bėkiat lauk!
išnarinė́ti. išlandinėti, išieškoti: Nieko negalima pasidėt – viską išnarinė́ja. Išnarinė́jau visas pakampes, bet perekšlės neradau. Kad ir dešimtį metų keliausiu ir išnarinėsiu kiekvieną kampelį, negalėsiu rasti retesnio ir brangesnio daikto kaip tas dramblio kaulo vamzdelis.
panarinė́ti. palandinėti, paieškinėti. . Paleisk vištas, tegul pasinarinė́ja!
prisinarinė́ti. prisirankioti: Par visą rytą tik tiek grybų teprisinarinė́jau – da mažai tedygsta. Gal avelės da kiek i prisinarinė̃s po tokią ganyklą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.