panarnėti

narnė́ti, nárna (nar̃na), -ė́jo

1. išduoti tam tikrą garsą, niurzgėti: Katė, apsikandusi pelę, nar̃na. Narna meška nubausta. Pažiūrėk, ko tas šuo ten nárna. Vaikas nar̃na – miego nori.

2. niurnėti, bambėti nepatenkintam: Jis nar̃na nenorėdamas kur eiti. Toks jau tas mūsų senis visuomet: ar gerai padarei, ar negerai – vis nar̃na. Ko nárni? Ar duonos mažai, ar vietos neužtenka? An žmonos narnė́jau, kad neverda vakarienės. Marti tujau nárna. Ans narnė́jo narnė́jo, kraipė kraipė tą galvą, pasku atidavė. Tas muno senis per naktis tik nárna ir miegoti neduoda. O tie svečiai trepu trepu – nenor išvažiuoti. Gaspadorius narna, narna – nenor alaus duoti. Ko nárni kaip katinas, uodegą laužomas! Nárna ir nárna kaip katinas, pelę ėsdamas. Ko nárni kaip meška? Ko čia narnì kai ubagas, kruopas pabėręs!

3. kalbėti pro nosį, niauzgėti: Neik už jo: taip negražiai šneka, narna kaži kaip per nosį, vos gali suprasti. Narnė́k nenarnė́jęs, sakyk aiškiai. Ką te per nosį narnė́jai, nieko nesupratau. | Jau po biškį nárna (pradeda kalbėti) i mažasis.
nárnančiai. O ir be to su jais susikalbėti būdavo sunku: jie vis kalbėjo taip pro nosį, taip narnančiai – juo aukštesnis ponas, juo daugiau jis narna.
panarnė́ti.

1. paniurnėti, pabambėti: Panarnė̃s ir nustos, ką čia rūpinies! Panarnė́k dar biškį, bene būs lengviau!

2. neaiškiai tarti žodžius: Jis panarnė́jo kalbėdamas.
sunarnė́ti. suniurnėti, sumurmėti, suurzgėti: Vaikas sunarnė́jo kaip sapnuodamas. Šuniui teko botagas – tik sunarnė́jo ir po prieklėčiu.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>narnė́ti, </b>nárna (nar̃na), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">išduoti tam tikrą garsą, niurzgėti: </span> Katė, apsikandusi pelę, nar̃na. Narna meška nubausta. Pažiūrėk, ko tas šuo ten nárna. Vaikas nar̃na – miego nori. <br/>2. <span class="explanation">niurnėti, bambėti nepatenkintam: </span> Jis nar̃na nenorėdamas kur eiti. Toks jau tas mūsų senis visuomet: ar gerai padarei, ar negerai – vis nar̃na. Ko nárni? Ar duonos mažai, ar vietos neužtenka? An žmonos narnė́jau, kad neverda vakarienės. Marti tujau nárna. Ans narnė́jo narnė́jo, kraipė kraipė tą galvą, pasku atidavė. Tas muno senis per naktis tik nárna ir miegoti neduoda. O tie svečiai trepu trepu – nenor išvažiuoti. Gaspadorius narna, narna – nenor alaus duoti. Ko nárni kaip katinas, uodegą laužomas! Nárna ir nárna kaip katinas, pelę ėsdamas. Ko nárni kaip meška? Ko čia narnì kai ubagas, kruopas pabėręs! <br/>3. <span class="explanation">kalbėti pro nosį, niauzgėti: </span> Neik už jo: taip negražiai šneka, narna kaži kaip per nosį, vos gali suprasti. Narnė́k nenarnė́jęs, sakyk aiškiai. Ką te per nosį narnė́jai, nieko nesupratau. | Jau po biškį nárna <span class="explanation"> (pradeda kalbėti) </span> i mažasis. <br/><b>nárnančiai</b>. O ir be to su jais susikalbėti būdavo sunku: jie vis kalbėjo taip pro nosį, taip narnančiai – juo aukštesnis ponas, juo daugiau jis narna. <br/><b>panarnė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">paniurnėti, pabambėti: </span> Panarnė̃s ir nustos, ką čia rūpinies! Panarnė́k dar biškį, bene būs lengviau! <br/>2. <span class="explanation">neaiškiai tarti žodžius: </span> Jis panarnė́jo kalbėdamas. <br/><b>sunarnė́ti</b>. <span class="explanation">suniurnėti, sumurmėti, suurzgėti: </span> Vaikas sunarnė́jo kaip sapnuodamas. Šuniui teko botagas – tik sunarnė́jo ir po prieklėčiu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.