panašùmas.
1. →. panašus 1: Menkas tarp tų brolių panašùmas. Sugretinti vaikus, ieškoti kažkokių panašumų – šį darbą palikime paskalbininkėms. Ieškąs skambėjimo panašumų. Raudonikis turi panašùmo ant baravyką, tiktai jo raudona galva. Nėr jokio panašùmo, kad anas mokintas. Krymo akmuo panašùmo turia an mūsų akmenio. Mergaitė panašùmo in tėvą.
2. sutapimas, kongruencija: Trikampių panašumo žymės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.