pánčiauti, -iauja (-iauna), -iavo. pančioti 1: Paleidžiau nepánčiautas karves – gali kažin kur nueit. Privijai pantelių iš mano kaselių, pančiavai žirgelį žaliojoj lankelėj.
atpánčiauti. atpančioti 1: Atpánčiauk karvę – nutrynė kojas!
supánčiauti. supančioti:
1. Supánčiauk trumpai karvę, ir nelėks. Eina kai supánčiautas.
2. Susisuka, suspánčiauna višta.
3. O kas tau liepė suspánčiaut: tavęs nekliuvo, nereikė lįst.
4. surakinti, sukaustyti: Supánčiavo [liga] rankas už pečių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.