niurzgė́ti, niùrzga (niur̃zga), -ė́jo
1. urgzti, narnėti: Šitas šuniukas tai per naktį niùrzga. Kaip subaudžia, tai šuo, uodegą pamezgęs, ir bėga šalin niurzgėdamas. Meška, kertėj sėdėdama, niurzga. Niur̃zga katė žiurkę ėsdama.
2. verkšlenti, zurnyti: Nė miegta, nė dideliai verkia – niùrzga. Kūdikis lopšy niurzgė́ti pradeda – palinguok, pasupk, bene užmigs. Vaikas visą dieną niurzga – matyt, serga. Išlindęs iš po lovos, pradėjo kosėti ir niurzgėti, kaip kad būtų iš miego atsibudęs.
3. neaiškiai kalbėti, niurnėti: Par nosį niur̃zga ką – nieko aš nesuprantu. Sakė sakė, niurzgėjo niurzgėjo. Karklinis, kažką niurzgėdamas panosėje, išslinko pro daržinės duris. Ko niurzgi kaip katė pelę nešdama vaikam! Ko niurzgi lyg šuva trindamasis! Niurzga kaip šuo blusas kramtydamas.
4. reikšti nepasitenkinimą, murmėti: Niurzgėjo senis, kad sūnus nemokės ūkininkaut, pristatys palocių. Niùrzga, ka neišverdu. Ko čia niurzgì? Gaspadinė niur̃zga ant mergų. Mergaitė niurzgėdama ėmėsi darbo.
paniurzgė́ti. kiek niurzgėti, pamurmėti: Jis nepraleidžia progos piktai paniurzgėti ant Petro. Tėvas paniurzgės, paniurzgės ir vėl geruoju.
suniurzgė́ti
1. neaiškiai pratarti, suniurnėti: Šaukiamieji suniurzgėjo. Atsisveikindama kažką suniurzgėjo pro dantis.
2. pareikšti nepasitenkinimą, sumurmėti: Tai, po velnių, tikros dvi valandos žygio, – kažkas neaiškiai suniurzgėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.