.
pampė́ti, pámpa (pámpia), -ė́jo
1. bambėti, priekaištauti: Boba atsisėdusi vis pámpia, t. y. šneka. Valgyk nepampė́jęs! Tėvas jau i teip pámpa, ka dideli pėdai. Virk greičiau, bo vyrai pradės pampė́ti! Ko čia pámpi, a nori į skūrą gauti?! Ko pámpi kai ubagas, pupas pabėręs?!
2. neaiškiai kalbėti, murmėti: Jei ką sakai, tai sakyk garsiai, o ne pampė́k! Šnekėk kai žmogus, ko čia pámpi sau po nosies!
3. plepėti, taukšti: Gana, nustok, ko čia niekus pampi!
papampė́ti
1. pabambėti: Papámpu aš an vaikų.
2. pasiplepėti, pasikalbėti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.