pãsakotojas (-is;), -a.
1. kas pasakoja; kas moka gražiai pasakoti: Pasakojimas buvo juokingas, kad net pats pasakotojas juokėsi. Ir pati pãsakotoja jau išejus iš metų. Apysakoje rašytojas pasirodė kaip gabus pasakotojas, sugebąs piešti ryškius veikėjų paveikslus.
2. pasakojimų, apsakymų rašytojas: Juozas Baltušis „Rinktine“ mūsų skaitančiai visuomenei pademonstravo savo įžymų prozininko talentą, didelius pasakotojo sugebėjimus. Poeto lyriko kalba yra kitokia negu mokslininko, publicisto arba pasakotojo.
atpãsakotojas, -a. kas atpasakoja.
nupãsakotojas, -a. kas nupasakoja: Jis sąžiningas nupasakotojas buvusių ar esamų dalykų.
papãsakotojas, -a. kas papasakoja. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.