pataikáuti, -áuja (-áuna), -ãvo.
1. rodyti pataiką, palankumą, malonę, tenkinti norus, stengtis įtikti, įsiteikti: Geras vyras pačiai pataikauja. Paremu marčios kalbą, emu pataikáuti. Pataikáuti savo silpnybėms. Dažnai tėvai be saiko vaikams pataikauja – ir patys vėliau daug bėdos ragauja. Avys pačios ateis pri vilko, kad jis anoms pataikaus ir meilinsis. Jis gina darbo žmonių reikalus, niekam nepataikáudamas. Nesuprantu menininko, kuris pataikauja pigiam skoniui. Pataikáujuos (pasilepinu) , geriau pavalgau.
2. dykai leisti laiką, nieko neveikti: Tau išrokuotos kiaulės – ir turi šerti! Žinok, kad dvare nepataikausi. Jaunas pataikáuna, senas dirba. Gaspadoriaus pri darbo nesant, rasi pataikavai, nedirbai, typsojai? Varyk jį prie darbo, kad jis nepataikautų. Jų daug stovėjo pataikáujančių. Per ištisą dieną stovėjo pataikáudami ant turgaus.
papataikáuti. truputį parodyti palankumo, patenkinti norus: Papataikauti sau nebuvo galima nė manyti. Kad ir Dievą ne per daug įžeistų, ir velniui gerokai papataikautų. Sunkiai dirba [vyras] – papataikáuju.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.