papavalgyti

válgyti, -o, -ė.

1. vartoti maistą, maitintis, sotintis: Miegmi, valgau, geriu iki soti. Bent prieš valgydamas nusiprausk. Čia jų válgyta. Vaipydamas valgau. Mes lietuvninkai barščius ir šiupinį skanų su lašiniais gardžiais išvirtus girdami válgom. Jis válgo duonos, mėsos. Agi, būdavo, duonelę susimali – ir válgai. Tris dienas šeimyna, būdavo, válgo šitą [duonos] kepalą. Duonelės nusiperki, tai pati válgai, viščiukelius papeni. Aš gyvulį pašeriu, tik tada pati válgau. Aš pieno atnešiu, kad válgysi. Válgis dabar tau anas. čirškulius! Laumė, veik atėjusi, pradėjo tuos spirgus valgyt. Sūrį an lentelės padėsi, pasūdysi kruopelę ir valgysi. Anys tik medų válgo. Válgyk plutą, tai būsi drūtas. Neválgęs lengvas, tik nedrūtas. Válgyk, kad stipras būtum. Ar válgius neválgius vis tiek uogas válgau. Tai prisrinkt neprisrinkai, o válgyt válgai [uogas]. Valgąs vienas roputes. Aš gerai negyvenau, vis blogąjį kąsnelį válgiau. Ką pati válgau, tą ir jai duodu. Kas yr, tas reikia válgyt. Ką válgo ryte, paliekti to pačio pietumi. Imk keptienės, imk sūrio, sviesto, visko reik válgyt. Aš šiandien nieko neválgiau, o ir negėriau. Dviem nėra kas válgą. Mama, palik ant stalo válgyt. Nėra kas valgą (nėra duonos). Kad būtų alkanas buvęs, būtų válgyt prašęs. Ir aš išalkau valgyti. Yra ko válgyti, tik nėr kada. Kad mes neturim labai ko válgyt duotie. Čystai sausai válgydavom, nė pieno, nė mėsos neválgėm nė kruopelės. Kūčių̃ dieną galima visus darbus dirbt, tik reikia sausai valgyt arba nieko nevalgyt. Ans apsižagė, t. y. válgė pasninke su mėsa. Vieni su mėsa válgydavo, kiti užsilaikydavo – su pienu. Išnaikino [karas] laukus, sudegino kluonus. Válgė [žmonės] be druskos, válgė be duonos. Juodos duonos nevalgysiu, kad ir baltos nematysiu. Per Užgavėnes daug válgo. Dabar jo. pats augimas, válgo apsisukdamas. Apsgręžęs ir vėl válgysi. Iš dyko buvimo tik válgyk ir válgyk. Išalkusiai valgo. Labai užsilaikė: labai riebiai válgė, labai daug miegodavo. Seniau gi tai prastai válgydavo, kurgi te gerai válgis! Seniau žmonės drūtesni buvo, prasčiau válgė. Tu válgai geriau, tai tu nesirgsi. Válgyt duoma, nesakysi, ka neduoma. Válgis neválgis, ale reikia duot [svečiui]. Pati válgai ir svečiui duo [k]. Atejo pietuot, duok válgyt. Válgait, rinkit šaukštaitį. Nekliudai tu jo, dabar anas teválgo. Válgyk, ba vė sakysi, kad nedavė. Válgyk – tik jau namie kalte neprikalei. Tegu juodu válgai. Su skoniu válgykit, kiek te válgėt, pažiūrėjot, ir tiek. Na, tai válgaime. Eikš válgytų. Aš prašau, kad jūs válgytūt. Prašom imtienai ir válgytienai. Pieniuko gerte a su duonele válgaite. Tep válgaite kap savus obuolius. Válgaite greičiau, ba turkas ateina! Válgyt nereikia prašytei. Nori teválgai, nori ne. Testa sau válgo berniokas. Ryto pirmasiai darbas – válgyt. Pilasi i válgo, pilasi i válgo – nėr kada bliūdelį išmazgot. Nėra kas valgai (nėra valgytojo). Válgyt yr kam, ė krutėt nėr kam. Ka dirba žmogus, tai reik ir válgyt. Matai, reikia vis su tvarka: da biškį nori – nebeválgyk, ne teip, kad braška šonai! Siaura kešenė (sunkus pragyvenimas) , kai vienas dirba, o šeši válgo. Vaikai verkia valgyti. Vienas [vaikas] verkia, válgyt nori, kitas verkia, pasupt reikia. Krutėt reikia, válgyt noris. Kai išalksi, tai ir sausą duoną válgysi su medum (pasigardžiuodamas) . Gulėk negulėk, ė válgyt nori kap šuva. Válgyt negali trivot, šunį suėstum! Tai noriu válgyt, kad pilvas prie nugarai prilips. Válgyt noris – kaip grąžtu gręžia. Válgyt nieko nenoriu, teip nenoriu – anei krislo. Kap ažsikenčiu i nenoriu válgyt. Kad i norėtai válgyt, sarmatytais svieto. Válgyt badas buvo (nebuvo ko valgyti) . Ašiai dantų nebeturiu, tai reikia ir neválgius pabūt. Liko kaip šaka: nė válgė, nė miegojo. Válgyt válgau, o džiūstu kai skiedra. Niekas nesopa, tik válgyt neprisiima. Ir válgyt ažuriša, kai nervai pasikelia. Válgau tik, kad reikia. Dirbi, tai pamiršti ir válgyt. Eini vakare namo pervargęs, válgyt nebegali. Aš kada válgius, kada neválgius buvau. Be motkos nėra gero, kada válgęs, kada neválgęs. Dabar válgyk ir bijok. Par maniem viskas skalsu, mažai aš válgau. Blogai válgyk ir išvirsi pilvan kaip našlaitis gėriokas. Tei [p] mažai teválgo kai katė. Kai neválgysi, kojų nepatęsi – kas iš to bus?! Neválgęs, kojos pinasi. Vaikai pilna burna válgo, visko yra. Tu válgai pilna lūpa duoną. Valgo lyg ne savo dantims. Valgo kai ne savo burna, paskubink tu jį. Atabulais dantimi duoną válgysi, jei nedarbuisi. Valgysit, valgysit jūs šiemet žuvis – atabulais šaukštais! Po kari duonelę valgėm su nieku. Jei tu pieno valgysi, per Velyką po pečium uždarysiu. Kiaulės uodegos neválgyk, tai šunes nekąs ir nelos. Jei Kūčioj obuolį valgai, tai vasarą gerti nenori. Valgydamas negirdyt arklių – durną pačią gausi. Nevalgyk iš puodo – bobą juodą gausi. Neválgyk iš puodo – bus vaikai juodi. Válgydamas nedainuok, ba užtiks tupintį už kampo. Válgydamą (valgant) nemožna ūtaryt: možna liežuvis pagurint. Griausme nemožna válgyt. Sako, griekas gulėdamam válgyt – koks čia griekas! Válgyda ma atejau – atavedžiau peles. Jei valgant užspringsti – kas pavydi. Kap tik koją mygtersiu, tai tu i pamesk válgyt. Pinigų tarbą vežėsi, ale kad pinigų neválgysi. Valgomasis kambarys. Stuba valgomoji. Torielius, lentelė valgoma. Po vieną valgomąjį šaukštą liepta gerti šito vaisto. Kai ateina valgomas laikas, reikia duot valgyti žmonėms. Šiandien valgoma (ne pasninko) diena, kas nori, tevalgai. Šeimynai duodavo válgomoj dienoj po pusę silkės. Apie válgyti mums duoti kalbėti nekalbėjo. Mirdamas gali válgyti – kokia ta duona numų buvo skani. Kopūstus reik sodyt válgomą dieną. Válgomoji diena. Válgoma gerklė ir geriama. Surinko tada ir pripylė dvylika sūdarėčių trupučių iž penketo duonos miežienės [kepalų],
kurie likos valgiusiemus. Saiko … neturime ne teip válgydami ir gerdami, idant gyvi būtumbime. Niekas netur būt atmesta, kas … est válgoma arba geriama. Per didį sopulį negaliu valgyt ir duonos mano, o gėrimas mano tikrai su ašaromis sumaišyta. Šita yra duona iš dangaus ateinanti, kad tos valgąsis nenumirtų. Imkite ir valgykite, tai est kūnas mano, kursai už jus bus ižduotas. Nes nėr to piemens, kursai neválgytų pieno kaimenės, kurią gano. Nėjo į rotušę, idant nepasiteptų, bet idant galėtų valgyti Velykos avinėlį. Evangelista Lukošius šios dienos evangelijoje rašo Poną mūsų Jėzų Kristų … su jais žuvies keptos ir medaus korio valgiusį. Medų radęs valgyk ir pakankant. Jau tris dienas kenčia prie manęs, o netur ką valgytų. Tu klausei balso moters tavo ir valgei iš medžio, iš kurio aš tau uždraudžiau. Iš visų medžių daržo valgysi, tiktai iš medžio išminties neragausi. Papratę teipag buvo kiti tris dienas nevalgyt, basai vaikščiot. Štai surenku dvi malki, idant ineičia ir daryčia ją sau ir sūnui savo, idant valgytuvėv ir numirtuvėv. | Aš rytoj eisiu neválgęs (komunijos) . Tai kad žmona an kitą eina válgyt virt (neištikima) . Šiltas sausas vėjas greit sniegą válgo (tirpdo) . Kad būtų mokslo valgęs ir šio to matęs. Seniau išeidavai laukan, nor válgyk tu orą, kaip kvepia. Duoną gerą válgėm, rugiai liuob užaugs. Da esu aš daug pieno to kanapių válgiusi. [Aguonas] suksi, i pasidarys pienas, antpilsi [v] andens i válgysi pri košei. Duonos nebuvo, žmonys dirseles válgė. Juo pyragus válgom, juo mumis suka (sergame) . Ką válgysi, a dantis į gembę kabinsi? Válgyk, graži juo būsi. Kartas nu karto válgant ir neišalkstas. Būtų visko, o nėra kas válgąs. Jug ana válgė, ko širdis norėjo. Tas muno Petris yr kamšlys: kas val̃gytų neval̃gytų, ans visims padeda. Ir daba aš válgyti dideliai mažai teválgau. Kupeto [je] válgo – būrė [je] vis geriau. A válgomą ligą turi, ka taip be parstojo ėdi? Anos válgoma liga: válgo ir nepriválgo. Kaip tu šneki, jug su ta pačia burna válgysi perejęs! Išalkęs ir sušalęs valgau kaip šieną pjovęs. Válgo kaip badų šaly buvęs. Válgo, net ausys linksta. Tai anas válgo, net ausys lapai. Eina kap devynias dienas neválgęs. Tyli kai mėsą valgydami. Nutilo kai válgydamas. Tos garbės reik kap duonos valgyt. Sninga, kaip ubago kąsniais valgo (dideliais gabalais) . I kalba jos negraži: ūtarija, kai bulbas válgo. Ma [no] kada vyras buvo jaunas, tai cibulį válgė kap bulbą. Kogi sėdi, neválgai kai pamergys? Jis válgo kaip su kišene (labai lėtai) . Teip skaniai išviriau, rodos, akim̃s válgyk. Válgai lapus, daugiau nieko nebus. Ot, vaikeli, košė – valgyk ir pirštus nulaižyk. Batviniai – válgyk ir ausis draskyk. Pienas – tai válgyk ir norėk. Šiupinį užspirgysiu šviežiais lašiniukais, tai válgysit šonus apsidaužydami. Žiūrėk, kiek sviesto – tai tu válgęs válgysi. Jeigu ma [n] nekarštas [valgis],
tai a válgius, a šalia padėjus. Ganyt, kaip válgyt – rašto nereikia. Verkia duona tinginio valgoma. Iš svetimų rankų nevalgysi duonos. Kas tėvų neklauso, válgo duoną sausą. Neklausai tatos, mamos, válgai duoną su druska. Kieno duoną válgai, tam ir lok. Kas valgo, tas veža. Skubin’ darbą daryt, ė ne duoną válgyt. Ko tę pykt, gal mes vienas kito duoną válgom?! Tėvo duoną válgo (gyvena pas tėvą) . Ne vieno pečiaus duoną valgęs. Brolis mano, válgyk duoną savo. Bepig duoną valgyt, kad jau sykį iškepta. Gerą duoną turėjo, tik valgyt nemokėjo. Mes patys, juodą duoną valgydami, neturime iš ko jums pyrago iškepti. Kasdien valgant ir pyragas nusbosta. Ubagas sviesto nevalgo. Tik dratų neválgau, o šiaip viską. Pernai žąsį valgė, šįmet pilve girgsi. Válgyt ir jis mėsą, tik pinigų nėsą. Kas gyvas gyvens, tas ir kukeles válgys. Pasilaikyk burną košei valgyt. Ką numiręs válgysiu, niekad negalvoju (nesirūpinu ateitimi) . Nevalgyk košės su duona – liežuvis nuluš. Kas ją válgis, kas ją válgis. Puodžius vis iš šukelės valgo. Kas nedirba, tas nevalgo (tenevalgo. teneválgai). Kas nemoka pelnyti, tas tenemoka ir valgyti. Nekrutėsi – neválgysi. Kas gerai dirba, tas gerai ir válgo. Per tvorą kopęs valgyk. Valgyk, kad pilvas plyštų, dirbk, kad akys lįstų. Valgyk, kad ausys klabėtų, eik, kad žemė drebėtų. Reikia válgyt, kad netrūkt, reikia dirbt, kad nekaist. Dirba kap gaidys, o valgo kap arklys. Válgo kap didelis, rėkia kap pjaunamas. Jei válgyte neprivalgysi, laižyte neprilaižysi. Iš namų išeik nevalgęs, ir kitur (svečiuosa) negausi. Išeisi neválgęs, pareisi išalkęs. Nevalgęs atsigulsi, nemigęs atsikelsi. Neik iš namų nevalgęs, iš miško neišsituštinęs. Válgyt – tai ne šikt, galima palaukt. Prašom sėst, rytoj válgyt duosiu. Aš graži ir neválgius. Valgyk, kad dūšia kūno nepamestų. Válgyk, kad kailis kaulų nepamestų. Kiek atrieksi, tiek valgysi. Dievas davė burną, duos ir valgyt. Valgyk, Dievą garbink, (o) namų neminėk. Sveikas valgęs, sveikas nešiojęs, sveikas ir kitą ėsk. Ačiū až obuolius. – Válgyk sveika! Sveikas valgyk. Prašom válgyt: padėta, nė nepavydėta. Motinai vaikas visad mažai valgo, tik pamotei daug valgo. Nevalgęs pereisi tris keturis laukus, o nuogas ne per slenkstį neperžengsi. Neválgyk daug: nebūsi bagotas, tik būsi pilvotas. Válgyk, ne kiek nori, bet kiek reikia. Vyro duoną válgai persdama, o vaikų – verkdama. Ką válgysi neviręs, kur dingsi nemiręs. Daugiau válgyk, mažiau šnekėk! Dauk kalbėdamas ir nevalgęs paliksi. Geras svečias mažai valgo. Gerai išvirsi, gerai ir valgysi. Kaip turi, teip ir válgai. Ką tik burna nori, tą válgo. Ardamai nereikia žiopsot, válgydamai nereikia skaityt. Gardu kaip du medu, trečią pridėtum, válgyt negalėtum. Su kiaule iš vieno bliūdo nevalgysi. Beválgant paliksi, besipešant rasi. Su dviem šaukštais neválgysi. Tada brangus, kap valgyt reikia. Pats nevalgo, o kitus peni. Nevalgo nei smilgos grūdo, negeria nei vandens lašo, o gyvena. Baltą valgo, juodą šika. Tavi kai válgo – spjaudos, o mani kai válgo – laižos. Visi valgo, tik an stalo nededa. Balta, apskrita, visi valgo, tik ant stalo nededa. Sudžiūvėlė, sukepėlė, nei pati valgo, nei kitam duoda. Maža kulipkėlė žmonėms valgyt neša. Válgo tai válgo, kai du pilvu turėdamas. Válgau – kaip šalip dedu. Válgyk, juk gaidys par torą parlėkęs i tas lesa. Žegnok Dieve válgančius! Ot šoka, dainiuo [ja] ir viskas, ar válgęs, ar neválgęs. Storą dėvėjęs – nenutrūkęs, juodą valgęs – neišalkęs. Kieno duoną válgai, tam ir dirbk. Ko válgai, to privalgai. Išmanysi, iš kur duoną válgai. Iš vieno pečiaus duoną válgėm (kartu gyvenome) . Pirmu duoną válgyk, paskuo pyragą. Ne dyvai, kad valgo, bet dyvai, kur telpa. Viską válgau, tik šūdo ir pagalio neválgau. Tas jau košės daugiau nebválgys.
válgytinai.
válgomai. Valgomą dieną valgėm valgomai, o posnykie [je] – su silke. Sukepinai blynus neválgomai. Kai nėra bulvių, duona greit válgosi. Kap válgos, tai reikia ir valgyt. Nesválgo nei pienas, nei niekas. Nesválgo da ir tau dorai po zekvijų (dar pagiriotas) ? Kur čia nebus musių: čia válgos tankiau ir langai daros. Sakramentus šventuosius … ne tiektai palytėtis, bet ir válgytis mumus prileidžias, idant … ižganyti būtumbime. Žmonims daba pyragai válgos. apsirūpinti maistu, prasimaitinti: Seniau válgydavo iš aruodo, o dabar iš terbos (ką nusiperka) . Iš šitos karvės i tu válgai, o aš pusės žodžio nesakau! Isaakas mylėjo Esau ir rodas valgydavo iš to medijystos. Kas iš rankų válgės (turėjo amatą) , bado nepažino. vartoti maistui: Tie obuoliai jau geri válgyt. Pačios tos jau válgyt, kaip kiaušinis bulbos. Válgyt tų bulbų nenusduoda, negardžios. Sumukę agurkai – válgyt nebegali, tokie tik išmest. Gražūs pažiūrėt [pomidorai],
tai bus skanūs ir válgyt. Gardu válgyt, kai paršas uodegą mirkė (sriuba su kiauliena). Baravykai va džiovinti, tai nėr gardžiau válgyt. Dabar jau ir indus šulnio [v] andeniu perplaudžiam, o senai čia iš ežero válgėm. Griežčiai būdavo dvejopi, geltoni ir balti: geltoni válgomi jau būdavo, skaptuodavom, o balti pašariniai. Válgomos bulbos. Mažoji valgomoji varlė (Rana esculenta). Valgomosios medžiagos. Válgomasis aliejus. Per visą vaikščiojimą po mišką nieko nerado: nei uogos, nei valgomos šaknelės. Nė kokio tokio daikto geramo ar valgomo nebuvo jų numūse, kuriuomi nebūt savo svetį vaišinusys. Ilgainiu žuvėdams, pastarą sykį į Žemaičius įsisukus ir viską valgomą suvalgius, pritrūko duonos. Davė augti iš žemės visokius medžius, gražius įveizėti ir gerus valgyti. Dvi geldelės, dvi pliauskelės, dvi valgomos, dvi žemėn metamos. Bitelės válgo, ne ėda. Bitės valgo medų. | Tranai labai daug válgo. tam tikru laiku vartoti maistui duodamus patiekalus: Pusryčių, pusryčius valgau. Vakarieniauju, vakarienę valgau. Velykas válgo iš bažnyčios sugrįžę, o važiuodamas neválgai nieko. Mūsieji namiegai pusryčių valgydavo laiku. Reikia pusryčio válgytų, kultų eitų. Dviejų sriubų válgydavom dažniausia pusrytį. Sėdam pietų válgyt – te gi dainos, sėdam pusdienio valgyt – dainos. Pietų duodavo valgytien. Buvo jau pietų valgomas, mišių laikomas metas. Idant tą večerę visi valgytumbim. Ir mes su duonele valgėm Velykas, ne su pyragu. Da snapelis nenudžiūvo, ka pietus válgei [, o jau vėl prašai valgyti].

2. ėsti, graužti: Avelė válgo šitą pieną, bet guotinia (karvelė) – ne. Jei palis, tai atolas ataugs gyvuliukam. Mes – tai mes, ale gyvuliukai neturi ko válgyt. Išviriau paršiuku žolelių – gal válgis. Vienok ir šunyčiai valgo trupučius, kurie puola nuog ponų stalo. [Jėzus] guli ant sauso šieno, kurį jautis, asilas valgo. Lavonus kitus ing vandenį metė žuvims valgyti. Ir žmogui numirus, valgo jį angys bei kirmys. Idant anys. visokią žalią žolę valgytų. Anas cypia kap peliukas neválgęs. lesti: Tikt n’užmiršk, gaidau, per daug giedodama válgyt. Gaidys šaukia vištas, pats neválgo.

3. pietauti.
akimìs válgyti. įdėmiai žiūrėti.
dúoną válgyti pragyventi, prasimaitinti: Iš siuvinėjimo dúonos neválgysi. Vieni su grojimu válgo dúoną, kiti su arimu. Neválgiau iš dainų dúonos, iš darbų tik. Mokyti tik iš galvos dúoną válgo. Jūs išmokstat, dúonos neválgystat, eikit žemės dirbt. Jau kažna, šituo plūgu kai dirbs žemę, ar válgis duonelę. Jūs iš to dúoną válgot, aš iš kito. Neválgyste iš šautuvo dúonos: ar smertis, ar kalėjimas. Žiūrėk (Saugok), iš ko duoną valgai. Kriaučius ir ant akmenio dúoną válgo. Prakaite veido tavo valgysi duoną tavo.
kòc válgyk. Šienas buvo kòc válgyk. Ka gražiai anys dainuoja, kòc ir válgyk.
mažaĩ kõšės válgęs. Aš buvau mažai košės valgęs, kada ėmiau svetimą bandą ganyt.
neĩ gė́rus neĩ válgius niekuo nepasinaudojus: Jai baisiai pikta – nei gėrus nei valgius reiks mokėt.
neĩ (nė̃.
) válgęs neĩ (nė̃) gė́ręs. nieko negavęs: Išėjau neĩ válgęs neĩ gė́ręs. Sumokėjom ir išėjom neĩ válgę neĩ gė̃rę.
neĩ (nė̃) válgyti neĩ (nė̃) žiūrė́ti labai maža (ko valgomo): Nė̃ válgyt nė̃ žiūrė́t tos duonos.
ne vãkar kõšę válgė pirštù suaugęs, ne vaikas: Tu, širdele, man nesakyk, aš ne vãkar pirštù kõšę válgiau.
nuo víeno pãdo válgyti. gyventi tėvų ūkyje neatsidalijus.
rū́gščius kopūstùs válgyti knarkti: Parejo namona ir jau kopūstus rūgštus válgo.
val̃dišką dúoną válgyti. sėdėti kalėjime.
válgyti nóri (prãšo.
) .
válgyti neprãšo. Tegul stovi [duona],
válgyt neprãšo. Pasisiūsiu [įkapių suknelę],
tegu stovi – válgyt gi neprãšo. Ko moki – válgyt neprãšo. Neišmesk girnų, jos válgyt neprãšo, gal da priseit patiem kamaro [je] maltis.
žarná žárną válgo. Man žarnà žárną válgo.
antsiválgyti. pavalgius dar užvalgyti, užsigardžiuoti: Aš atnešu uogų antsiválgyti. To pyrago antsiválgyk.
apválgyti.

1. iš visų pusių nuvalgyti: Sugavau žuvį, mėsą apválgiau, o kaulus pastačiau. Reikia mergaitėm žuvų sparneliai apvalgyt.

2. valgant kiek sunaudoti, kiek suvalgyti: Lig pavasariui bulbes apvalgytumėm. Pasiskerdėm meitėlį, tai mažumas drebėzgų jau ir apválgėm. Turim dar̃ mėsos, kap apválgysim, tai gal nuspirksim kokį gaiduką. Tą košę apválgęs, tus lašinius suėdęs. Gali ir ausis apvalgyt (daug valgo) . Merge tarnavau penkioleka metų, esu jau visokių košių apválgiusi (visko mačiusi) . Ateis vasara, mėsa apsválgis. [Miltai] apsiválgo jau paržiem. Jau biskį apsiválgę buvo, ir kažno ko nepadės tę [ant stalo]. viską suvalgyti.

3. pajėgti suvalgyti: Žmogus tiek pasilieka [obuolių],
kiek jis pats apválgo. Dabar gerų uogų negali apválgyt, kiek priverdam. Turim gerą karvę, sviesto neapválgom. Šiemet kiaušinių neapválgysme.

4. valgant nuskriausti kitą: Koki vaikai ir senus tėvus apválgo. Ana visus vaikus apválgo. Valgyk greičiau, ba apválgysme tave. Ačiū už obuolius, atėjęs jum apválgiau. Pamotė pradėjo podūkros Gedulės nekęsti, ėmė ją apvalgyti, menkesniais drabužiais rengti. daugiau už kitą suvalgyti, valgant aplenkti: Tas vaikas kai sės prie stalo, tai jis mus visus apválgo. Tu mañ ir apválgai, ir apigeri. Kai balana boba, o vyrą apválgo. Visus vyrus anas apválgydavo. Aš tave an agurkų apválgytau. Jei ją apvalgysi, tai karalaitę apsiženysi.

5. valgant suteršti: Vieno [žmogaus] apvalgyto maisto nebenori kitas valgyti.

6. per daug prisivalgyti, persivalgyti: Po biškio visko válgau [po operacijos],
tik neapsválgau. Mažas pilvas pasdarė: kiek čia suvalgiau ir apsiválgiau. Tokis smaguris: kap prieg gardaus valgio pripuola, tai valgo, paki apsivalgo. Apsiválgyk, tulžies išgerk, ir būsi sveikas. Kai tų girtuoklių [uogų] apsiválgai, esi girtas. Dabar par daug apsiválgo, vis su mėsa. Tik neapsválgykit Velykose. Riebiais daiktais apsivalgytie, macniais gėrimais pasigertie. Ir bėginėja kap žalių žirnių apsivalgęs.

7. užvalgyti ko nors kenksmingo: Apsválgiau – eina seilės par burną. Apsválgė gal kuom vaikas, vėmė. Pernai vaikai, apsivalgę ūmėdžių ir pienių, buvo susirgę. Žmonės trikiniuotos męsos apsivalgę. Šią naktį vėmė, a ans apsiválgė ką noris. Senis žiūri, kad Valentas kažkoks lyg musmirių apsivalgęs. Jis vaikštinėjo kaip šungrybių apsivalgęs.

8. prisivalgyti iki soties, pasisotinti: Pasdairiau, kad tu apsiválgęs, ėmiau ir suvalgiau viščiuką.
atválgyti.

1. daugiau arba tiek, kiek kiti, suvalgyti, įveikti valgant: Aš aną atválgiau, t. y. daugiau suvalgiau kaip jis. Geras tau be piemuo – tris vyrus atválgo. Geras darbinykas už du atválgo. Jy už keturias žmones atválgo, valgo ir vemia, valgo ir vemia. Vaikai atsigulė be vakarienės, tai ryte dukart atválgė. Kitas mažas didelį su kojom ir su rankom (visiškai) atválgo.

2. suvalgyti už kitą: Kad aš nevalgau, tu už mane atválgyk.

3. privalgyti už kitą laiką: Pernai atválgėm grybų ir už šiuos metus. Neatválgysi už nebūtą (ką praleidai, tas ir dingo) . Grafo rūsiuose buvo tiek maisto, kad galima buvo už visą pereitą laiką atsivalgyti!

4. valgyti pas tą, kuris anksčiau buvo vaišinamas: Pas jus valgiau, kada jūs pas mane ateisit atválgyt?. Skolą atsiválgyti.

5. kurį laiką kur maitintis: Atvalgiau dieną pas juos, einu vėl Saliamutės galan. Jis, būdavo, dieną atválgęs pas kitą eina.

6. atšipinti valgant (ppr. ką rūgštų): Atválgiau dantis [nuo obuolių]. Dantes atsiválgė, ką plutos ankąst negaliu.

7. iki soties privalgyti, prisisotinti: Nueisiu svečiuos, tai nors medaus atsiválgysiu. Piernykų tai ir vaikai greit atsiválgo. Grybų greit atsiválgai, kap tos žuvelės be kaulų. Atsiválgiau obuolių, dantes bijos. Valgėm valgėm i negalėjom atsiválgyt. Nu jau dėl to dabar tai ir aš atsiválgysiu žuvų! Negali atsválgyt, kokios skanios bulbos. Ir gėrė, ir valgė visi, kas ko panorėjo, atsigerti, atsivalgyti negalėdami. Grikinis blynas atsiválgyt nemožna. Gardi bulbienė – neatsiválgysi. Morkvelės intarkavok, cibulio indėk – neatsiválgysi viralo. Neatsivalgomas y [ra] pyragas, iškeptas viename pečiuo [je] su vėdarais.

8. daug ar ilgai valgant pasidaryti negardžiam: Pienas niekada neatsiválgo, iž mėsos – atsiválgo. Neima lašinių nei burnon, jau atsiválgė. Atsiválgė per ilga lašiniai. Vienuolika avių papjovė, tai atsiválgė man tas lajus, per ilgą laiką negalėjau nei žiūrėt. Aš jau siuvimo atsiválgiau (įgriso) . Ir gera duona atsivalgo.
daválgyti.

1. pakankamai privalgyti: Mano vaikai vargo regėję: i nedaválgę, i nedasvilkę. Kad ir nedaválgę, nedaapsiavę, nedaapsitaisę buvom, ale linksmu buvo. Geriau nedaválgyt, ką paskui rūgaut.

2. baigti valgyti: Davalgau, davalginėju.
įválgyti.

1. pajėgti, galėti suvalgyti: Ligonė įválgė šiandien šmotą. Vyrai visi daugiau įválgo. Visą dieną nevalgę daug gali inválgyt. Neseniai valgiau, daugiau negaliu inválgyt. Kažin kas čia man yr, kad nebeįválgau. Ojė, neįválgysi – kepta silkė baisiai sūri! Karšti tie kopūstai, kas juos įválgys! | Viena [gaspadinė] sakanti, kad muno šeimyna didžiai įvalgo, o antra sakanti, kaip muno šeimyna nieko neįvalgo.

2. suvartoti maisto, suvalgyti: Ligonis blogas, nieko nebeįvalgo; ką tik įválgys, tuoj išvemia. Kaip tik ką įvalgau, tai ir maudžia. Kas mažai mėsos įválgo, tas ilgai gyvena. Rytą pasikeliu, tai krūvon riečia, vidurius traukia, tai pardien valgau valgau, vakare jau inválgau. Tai inválgiau tuos metus žuvų!. Ką tik įválgo – vema. Par daug įválgiau, i vėl atsiranda negerai.

3. valgant ką nors įryti: Aš kaulą įválgiau. Tamsoj nesmagu valgyt – dar gali kokią musę įválgyt. Mes gana gerai žinojom, kad mes nuo uždraustojo medžio smertį įvalgysim.

4. ko kenksmingo užvalgyti: [Jautiesi] taip, lyg būtum ką įvalgius ir norėtum vemti.

5. daug privalgyti, įsitraukti į valgymą: Nenoromis nenoromis, o kai įsiválgė, tai už visus daugiau suvalgė. Nieko sau: gali valgyt įsiválgęs. Išsyk nenorėjo, paskui įsiválgė. Nenorė [ja] u – valgiau valgiau ir insválgiau.

6. įsipenėti, įsiganyti: Kūdas buvo, paskui insválgė, pariebėjo.

7. valgant įsiskolinti: Šimtą auksinų esi jau tamsta įválgęs: trečias mėnuo nieko nemoki. Esmu skolingas, kur įsiválgiau, t. y. ant duonos (= duonai) žyčijau.

8. įsigraužti gilyn: Jei ženklas pasiliekt, kokį pirm regėjo, bei toliaus neįsivalgė ant odos, tada turi jį plebonas vėl septynias dienas užrakinti.
išválgyti.

1. visus ar viską (iš indo, iš vidaus) suvalgyti: Keleivis išválgė visą bliūdą košės. Viską išválgėm, matyt, pagada bus. Dabar išválgyč bliūdą degtienės, ai kokia skani buvo! Kartą jos didybė per pietus paėmusi kaulą išvalgė smegenis ir jį vėl padėjo į dubenį. Pastatai kuliešį, teišválgo ik dugni. Peržiem penkis ar šešis duonkepius [saldės] išválgom su bulbomi. Batvinių lėkštelę išválgau, ir gana. Nebeišválgysiu aš viso bliūdelio, tik prižagsiu. Ir kaip buvo išvalgę javus, iš Egipto atgabentus, bylojo jų tėvas jumpi. Tiek smetono liuobi išválgyt, tai da nemirsi!. Marti anytai daug sveikatos išválgė. O jūs neišválgėt – gausit su ubagu gulėt! Išvalgyte neprisivalgysi, laižyte neprisilaižysi. Tokiai didelei šeimynai valgant, veikiai išsiválgo aruodas. Nėra, išsiválgėm ryto viralą.

2. kurį laiką valgyti: Visą amžių gražiai neišnešiosi, skaniai neišválgysi. Visą gavėnią sausai išválgydavom. Aštuonias savaites reik išválgyti su pasninku.

3. valgant nudilinti: Priekis mano dantų išválgytas – pusantro dantelio liko. Smagenys išsiválgė – silkės nesukramtau.

4. iki soties prisivalgyti: Kad mane paimtų šitas virėjas [į pačias],
tai aš nor išsiválgytau.
5.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>válgyti, </b>-o, -ė. <br/>1. <span class="explanation">vartoti maistą, maitintis, sotintis: </span> Miegmi, valgau, geriu iki soti. Bent prieš valgydamas nusiprausk. Čia jų válgyta. Vaipydamas valgau. Mes lietuvninkai barščius ir šiupinį skanų su lašiniais gardžiais išvirtus girdami válgom. Jis válgo duonos, mėsos. Agi, būdavo, duonelę susimali – ir válgai. Tris dienas šeimyna, būdavo, válgo šitą [duonos] kepalą. Duonelės nusiperki, tai pati válgai, viščiukelius papeni. Aš gyvulį pašeriu, tik tada pati válgau. Aš pieno atnešiu, kad válgysi. Válgis dabar tau anas. čirškulius! Laumė, veik atėjusi, pradėjo tuos spirgus valgyt. Sūrį an lentelės padėsi, pasūdysi kruopelę ir valgysi. Anys tik medų válgo. Válgyk plutą, tai būsi drūtas. Neválgęs lengvas, tik nedrūtas. Válgyk, kad stipras būtum. Ar válgius neválgius vis tiek uogas válgau. Tai prisrinkt neprisrinkai, o válgyt válgai [uogas]. Valgąs vienas roputes. Aš gerai negyvenau, vis blogąjį kąsnelį válgiau. Ką pati válgau, tą ir jai duodu. Kas yr, tas reikia válgyt. Ką válgo ryte, paliekti to pačio pietumi. Imk keptienės, imk sūrio, sviesto, visko reik válgyt. Aš šiandien nieko neválgiau, o ir negėriau. Dviem nėra kas válgą. Mama, palik ant stalo válgyt. Nėra kas valgą (nėra duonos). Kad būtų alkanas buvęs, būtų válgyt prašęs. Ir aš išalkau valgyti. Yra ko válgyti, tik nėr kada. Kad mes neturim labai ko válgyt duotie. Čystai sausai válgydavom, nė pieno, nė mėsos neválgėm nė kruopelės. Kūčių̃ dieną galima visus darbus dirbt, tik reikia sausai valgyt arba nieko nevalgyt. Ans apsižagė, t. y. válgė pasninke su mėsa. Vieni su mėsa válgydavo, kiti užsilaikydavo – su pienu. Išnaikino [karas] laukus, sudegino kluonus. Válgė [žmonės] be druskos, válgė be duonos. Juodos duonos nevalgysiu, kad ir baltos nematysiu. Per Užgavėnes daug válgo. Dabar jo. pats augimas, válgo apsisukdamas. Apsgręžęs ir vėl válgysi. Iš dyko buvimo tik válgyk ir válgyk. Išalkusiai valgo. Labai užsilaikė: labai riebiai válgė, labai daug miegodavo. Seniau gi tai prastai válgydavo, kurgi te gerai válgis! Seniau žmonės drūtesni buvo, prasčiau válgė. Tu válgai geriau, tai tu nesirgsi. Válgyt duoma, nesakysi, ka neduoma. Válgis neválgis, ale reikia duot [svečiui]. Pati válgai ir svečiui duo [k]. Atejo pietuot, duok válgyt. Válgait, rinkit šaukštaitį. Nekliudai tu jo, dabar anas teválgo. Válgyk, ba vė sakysi, kad nedavė. Válgyk – tik jau namie kalte neprikalei. Tegu juodu válgai. Su skoniu válgykit, kiek te válgėt, pažiūrėjot, ir tiek. Na, tai válgaime. Eikš válgytų. Aš prašau, kad jūs válgytūt. Prašom imtienai ir válgytienai. Pieniuko gerte a su duonele válgaite. Tep válgaite kap savus obuolius. Válgaite greičiau, ba turkas ateina! Válgyt nereikia prašytei. Nori teválgai, nori ne. Testa sau válgo berniokas. Ryto pirmasiai darbas – válgyt. Pilasi i válgo, pilasi i válgo – nėr kada bliūdelį išmazgot. Nėra kas valgai (nėra valgytojo). Válgyt yr kam, ė krutėt nėr kam. Ka dirba žmogus, tai reik ir válgyt. Matai, reikia vis su tvarka: da biškį nori – nebeválgyk, ne teip, kad braška šonai! Siaura kešenė <span class="explanation"> (sunkus pragyvenimas) </span>, kai vienas dirba, o šeši válgo. Vaikai verkia valgyti. Vienas [vaikas] verkia, válgyt nori, kitas verkia, pasupt reikia. Krutėt reikia, válgyt noris. Kai išalksi, tai ir sausą duoną válgysi su medum <span class="explanation"> (pasigardžiuodamas) </span>. Gulėk negulėk, ė válgyt nori kap šuva. Válgyt negali trivot, šunį suėstum! Tai noriu válgyt, kad pilvas prie nugarai prilips. Válgyt noris – kaip grąžtu gręžia. Válgyt nieko nenoriu, teip nenoriu – anei krislo. Kap ažsikenčiu i nenoriu válgyt. Kad i norėtai válgyt, sarmatytais svieto. Válgyt badas buvo <span class="explanation"> (nebuvo ko valgyti) </span>. Ašiai dantų nebeturiu, tai reikia ir neválgius pabūt. Liko kaip šaka: nė válgė, nė miegojo. Válgyt válgau, o džiūstu kai skiedra. Niekas nesopa, tik válgyt neprisiima. Ir válgyt ažuriša, kai nervai pasikelia. Válgau tik, kad reikia. Dirbi, tai pamiršti ir válgyt. Eini vakare namo pervargęs, válgyt nebegali. Aš kada válgius, kada neválgius buvau. Be motkos nėra gero, kada válgęs, kada neválgęs. Dabar válgyk ir bijok. Par maniem viskas skalsu, mažai aš válgau. Blogai válgyk ir išvirsi pilvan kaip našlaitis gėriokas. Tei [p] mažai teválgo kai katė. Kai neválgysi, kojų nepatęsi – kas iš to bus?! Neválgęs, kojos pinasi. Vaikai pilna burna válgo, visko yra. Tu válgai pilna lūpa duoną. Valgo lyg ne savo dantims. Valgo kai ne savo burna, paskubink tu jį. Atabulais dantimi duoną válgysi, jei nedarbuisi. Valgysit, valgysit jūs šiemet žuvis – atabulais šaukštais! Po kari duonelę valgėm su nieku. Jei tu pieno valgysi, per Velyką po pečium uždarysiu. Kiaulės uodegos neválgyk, tai šunes nekąs ir nelos. Jei Kūčioj obuolį valgai, tai vasarą gerti nenori. Valgydamas negirdyt arklių – durną pačią gausi. Nevalgyk iš puodo – bobą juodą gausi. Neválgyk iš puodo – bus vaikai juodi. Válgydamas nedainuok, ba užtiks tupintį už kampo. Válgydamą <span class="explanation"> (valgant) </span> nemožna ūtaryt: možna liežuvis pagurint. Griausme nemožna válgyt. Sako, griekas gulėdamam válgyt – koks čia griekas! Válgyda ma atejau – atavedžiau peles. Jei valgant užspringsti – kas pavydi. Kap tik koją mygtersiu, tai tu i pamesk válgyt. Pinigų tarbą vežėsi, ale kad pinigų neválgysi. Valgomasis kambarys. Stuba valgomoji. Torielius, lentelė valgoma. Po vieną valgomąjį šaukštą liepta gerti šito vaisto. Kai ateina valgomas laikas, reikia duot valgyti žmonėms. Šiandien valgoma <span class="explanation"> (ne pasninko) </span> diena, kas nori, tevalgai. Šeimynai duodavo válgomoj dienoj po pusę silkės. Apie válgyti mums duoti kalbėti nekalbėjo. Mirdamas gali válgyti – kokia ta duona numų buvo skani. Kopūstus reik sodyt válgomą dieną. Válgomoji diena. Válgoma gerklė ir geriama. Surinko tada ir pripylė dvylika sūdarėčių trupučių iž penketo duonos miežienės [kepalų], kurie likos valgiusiemus. Saiko … neturime ne teip válgydami ir gerdami, idant gyvi būtumbime. Niekas netur būt atmesta, kas … est válgoma arba geriama. Per didį sopulį negaliu valgyt ir duonos mano, o gėrimas mano tikrai su ašaromis sumaišyta. Šita yra duona iš dangaus ateinanti, kad tos valgąsis nenumirtų. Imkite ir valgykite, tai est kūnas mano, kursai už jus bus ižduotas. Nes nėr to piemens, kursai neválgytų pieno kaimenės, kurią gano. Nėjo į rotušę, idant nepasiteptų, bet idant galėtų valgyti Velykos avinėlį. Evangelista Lukošius šios dienos evangelijoje rašo Poną mūsų Jėzų Kristų … su jais žuvies keptos ir medaus korio valgiusį. Medų radęs valgyk ir pakankant. Jau tris dienas kenčia prie manęs, o netur ką valgytų. Tu klausei balso moters tavo ir valgei iš medžio, iš kurio aš tau uždraudžiau. Iš visų medžių daržo valgysi, tiktai iš medžio išminties neragausi. Papratę teipag buvo kiti tris dienas nevalgyt, basai vaikščiot. Štai surenku dvi malki, idant ineičia ir daryčia ją sau ir sūnui savo, idant valgytuvėv ir numirtuvėv. | Aš rytoj eisiu neválgęs <span class="explanation"> (komunijos) </span>. Tai kad žmona an kitą eina válgyt virt <span class="explanation"> (neištikima) </span>. Šiltas sausas vėjas greit sniegą válgo <span class="explanation"> (tirpdo) </span>. Kad būtų mokslo valgęs ir šio to matęs. Seniau išeidavai laukan, nor válgyk tu orą, kaip kvepia. Duoną gerą válgėm, rugiai liuob užaugs. Da esu aš daug pieno to kanapių válgiusi. [Aguonas] suksi, i pasidarys pienas, antpilsi [v] andens i válgysi pri košei. Duonos nebuvo, žmonys dirseles válgė. Juo pyragus válgom, juo mumis suka <span class="explanation"> (sergame) </span>. Ką válgysi, a dantis į gembę kabinsi? Válgyk, graži juo būsi. Kartas nu karto válgant ir neišalkstas. Būtų visko, o nėra kas válgąs. Jug ana válgė, ko širdis norėjo. Tas muno Petris yr kamšlys: kas val̃gytų neval̃gytų, ans visims padeda. Ir daba aš válgyti dideliai mažai teválgau. Kupeto [je] válgo – būrė [je] vis geriau. A válgomą ligą turi, ka taip be parstojo ėdi? Anos válgoma liga: válgo ir nepriválgo. Kaip tu šneki, jug su ta pačia burna válgysi perejęs! Išalkęs ir sušalęs valgau kaip šieną pjovęs. Válgo kaip badų šaly buvęs. Válgo, net ausys linksta. Tai anas válgo, net ausys lapai. Eina kap devynias dienas neválgęs. Tyli kai mėsą valgydami. Nutilo kai válgydamas. Tos garbės reik kap duonos valgyt. Sninga, kaip ubago kąsniais valgo <span class="explanation"> (dideliais gabalais) </span>. I kalba jos negraži: ūtarija, kai bulbas válgo. Ma [no] kada vyras buvo jaunas, tai cibulį válgė kap bulbą. Kogi sėdi, neválgai kai pamergys? Jis válgo kaip su kišene <span class="explanation"> (labai lėtai) </span>. Teip skaniai išviriau, rodos, akim̃s válgyk. Válgai lapus, daugiau nieko nebus. Ot, vaikeli, košė – valgyk ir pirštus nulaižyk. Batviniai – válgyk ir ausis draskyk. Pienas – tai válgyk ir norėk. Šiupinį užspirgysiu šviežiais lašiniukais, tai válgysit šonus apsidaužydami. Žiūrėk, kiek sviesto – tai tu válgęs válgysi. Jeigu ma [n] nekarštas [valgis], tai a válgius, a šalia padėjus. Ganyt, kaip válgyt – rašto nereikia. Verkia duona tinginio valgoma. Iš svetimų rankų nevalgysi duonos. Kas tėvų neklauso, válgo duoną sausą. Neklausai tatos, mamos, válgai duoną su druska. Kieno duoną válgai, tam ir lok. Kas valgo, tas veža. Skubin’ darbą daryt, ė ne duoną válgyt. Ko tę pykt, gal mes vienas kito duoną válgom?! Tėvo duoną válgo <span class="explanation"> (gyvena pas tėvą) </span>. Ne vieno pečiaus duoną valgęs. Brolis mano, válgyk duoną savo. Bepig duoną valgyt, kad jau sykį iškepta. Gerą duoną turėjo, tik valgyt nemokėjo. Mes patys, juodą duoną valgydami, neturime iš ko jums pyrago iškepti. Kasdien valgant ir pyragas nusbosta. Ubagas sviesto nevalgo. Tik dratų neválgau, o šiaip viską. Pernai žąsį valgė, šįmet pilve girgsi. Válgyt ir jis mėsą, tik pinigų nėsą. Kas gyvas gyvens, tas ir kukeles válgys. Pasilaikyk burną košei valgyt. Ką numiręs válgysiu, niekad negalvoju <span class="explanation"> (nesirūpinu ateitimi) </span>. Nevalgyk košės su duona – liežuvis nuluš. Kas ją válgis, kas ją válgis. Puodžius vis iš šukelės valgo. Kas nedirba, tas nevalgo (tenevalgo. teneválgai). Kas nemoka pelnyti, tas tenemoka ir valgyti. Nekrutėsi – neválgysi. Kas gerai dirba, tas gerai ir válgo. Per tvorą kopęs valgyk. Valgyk, kad pilvas plyštų, dirbk, kad akys lįstų. Valgyk, kad ausys klabėtų, eik, kad žemė drebėtų. Reikia válgyt, kad netrūkt, reikia dirbt, kad nekaist. Dirba kap gaidys, o valgo kap arklys. Válgo kap didelis, rėkia kap pjaunamas. Jei válgyte neprivalgysi, laižyte neprilaižysi. Iš namų išeik nevalgęs, ir kitur (svečiuosa) negausi. Išeisi neválgęs, pareisi išalkęs. Nevalgęs atsigulsi, nemigęs atsikelsi. Neik iš namų nevalgęs, iš miško neišsituštinęs. Válgyt – tai ne šikt, galima palaukt. Prašom sėst, rytoj válgyt duosiu. Aš graži ir neválgius. Valgyk, kad dūšia kūno nepamestų. Válgyk, kad kailis kaulų nepamestų. Kiek atrieksi, tiek valgysi. Dievas davė burną, duos ir valgyt. Valgyk, Dievą garbink, (o) namų neminėk. Sveikas valgęs, sveikas nešiojęs, sveikas ir kitą ėsk. Ačiū až obuolius. – Válgyk sveika! Sveikas valgyk. Prašom válgyt: padėta, nė nepavydėta. Motinai vaikas visad mažai valgo, tik pamotei daug valgo. Nevalgęs pereisi tris keturis laukus, o nuogas ne per slenkstį neperžengsi. Neválgyk daug: nebūsi bagotas, tik būsi pilvotas. Válgyk, ne kiek nori, bet kiek reikia. Vyro duoną válgai persdama, o vaikų – verkdama. Ką válgysi neviręs, kur dingsi nemiręs. Daugiau válgyk, mažiau šnekėk! Dauk kalbėdamas ir nevalgęs paliksi. Geras svečias mažai valgo. Gerai išvirsi, gerai ir valgysi. Kaip turi, teip ir válgai. Ką tik burna nori, tą válgo. Ardamai nereikia žiopsot, válgydamai nereikia skaityt. Gardu kaip du medu, trečią pridėtum, válgyt negalėtum. Su kiaule iš vieno bliūdo nevalgysi. Beválgant paliksi, besipešant rasi. Su dviem šaukštais neválgysi. Tada brangus, kap valgyt reikia. Pats nevalgo, o kitus peni. Nevalgo nei smilgos grūdo, negeria nei vandens lašo, o gyvena. Baltą valgo, juodą šika. Tavi kai válgo – spjaudos, o mani kai válgo – laižos. Visi valgo, tik an stalo nededa. Balta, apskrita, visi valgo, tik ant stalo nededa. Sudžiūvėlė, sukepėlė, nei pati valgo, nei kitam duoda. Maža kulipkėlė žmonėms valgyt neša. Válgo tai válgo, kai du pilvu turėdamas. Válgau – kaip šalip dedu. Válgyk, juk gaidys par torą parlėkęs i tas lesa. Žegnok Dieve válgančius! Ot šoka, dainiuo [ja] ir viskas, ar válgęs, ar neválgęs. Storą dėvėjęs – nenutrūkęs, juodą valgęs – neišalkęs. Kieno duoną válgai, tam ir dirbk. Ko válgai, to privalgai. Išmanysi, iš kur duoną válgai. Iš vieno pečiaus duoną válgėm <span class="explanation"> (kartu gyvenome) </span>. Pirmu duoną válgyk, paskuo pyragą. Ne dyvai, kad valgo, bet dyvai, kur telpa. Viską válgau, tik šūdo ir pagalio neválgau. Tas jau košės daugiau nebválgys. <br/><b>válgytinai</b>. <br/><b>válgomai</b>. Valgomą dieną valgėm valgomai, o posnykie [je] – su silke. Sukepinai blynus neválgomai. Kai nėra bulvių, duona greit válgosi. Kap válgos, tai reikia ir valgyt. Nesválgo nei pienas, nei niekas. Nesválgo da ir tau dorai po zekvijų <span class="explanation"> (dar pagiriotas) </span> ? Kur čia nebus musių: čia válgos tankiau ir langai daros. Sakramentus šventuosius … ne tiektai palytėtis, bet ir válgytis mumus prileidžias, idant … ižganyti būtumbime. Žmonims daba pyragai válgos. <span class="explanation">apsirūpinti maistu, prasimaitinti: </span> Seniau válgydavo iš aruodo, o dabar iš terbos <span class="explanation"> (ką nusiperka) </span>. Iš šitos karvės i tu válgai, o aš pusės žodžio nesakau! Isaakas mylėjo Esau ir rodas valgydavo iš to medijystos. Kas iš rankų válgės <span class="explanation"> (turėjo amatą) </span>, bado nepažino. <span class="explanation">vartoti maistui: </span> Tie obuoliai jau geri válgyt. Pačios tos jau válgyt, kaip kiaušinis bulbos. Válgyt tų bulbų nenusduoda, negardžios. Sumukę agurkai – válgyt nebegali, tokie tik išmest. Gražūs pažiūrėt [pomidorai], tai bus skanūs ir válgyt. Gardu válgyt, kai paršas uodegą mirkė (<span class="explanation">sriuba su kiauliena</span>). Baravykai va džiovinti, tai nėr gardžiau válgyt. Dabar jau ir indus šulnio [v] andeniu perplaudžiam, o senai čia iš ežero válgėm. Griežčiai būdavo dvejopi, geltoni ir balti: geltoni válgomi jau būdavo, skaptuodavom, o balti pašariniai. Válgomos bulbos. Mažoji valgomoji varlė (Rana esculenta). Valgomosios medžiagos. Válgomasis aliejus. Per visą vaikščiojimą po mišką nieko nerado: nei uogos, nei valgomos šaknelės. Nė kokio tokio daikto geramo ar valgomo nebuvo jų numūse, kuriuomi nebūt savo svetį vaišinusys. Ilgainiu žuvėdams, pastarą sykį į Žemaičius įsisukus ir viską valgomą suvalgius, pritrūko duonos. Davė augti iš žemės visokius medžius, gražius įveizėti ir gerus valgyti. Dvi geldelės, dvi pliauskelės, dvi valgomos, dvi žemėn metamos. Bitelės válgo, ne ėda. Bitės valgo medų. | Tranai labai daug válgo. <span class="explanation">tam tikru laiku vartoti maistui duodamus patiekalus: </span> Pusryčių, pusryčius valgau. Vakarieniauju, vakarienę valgau. Velykas válgo iš bažnyčios sugrįžę, o važiuodamas neválgai nieko. Mūsieji namiegai pusryčių valgydavo laiku. Reikia pusryčio válgytų, kultų eitų. Dviejų sriubų válgydavom dažniausia pusrytį. Sėdam pietų válgyt – te gi dainos, sėdam pusdienio valgyt – dainos. Pietų duodavo valgytien. Buvo jau pietų valgomas, mišių laikomas metas. Idant tą večerę visi valgytumbim. Ir mes su duonele valgėm Velykas, ne su pyragu. Da snapelis nenudžiūvo, ka pietus válgei [, o jau vėl prašai valgyti]. <br/>2. <span class="explanation">ėsti, graužti: </span> Avelė válgo šitą pieną, bet guotinia <span class="explanation"> (karvelė) </span> – ne. Jei palis, tai atolas ataugs gyvuliukam. Mes – tai mes, ale gyvuliukai neturi ko válgyt. Išviriau paršiuku žolelių – gal válgis. Vienok ir šunyčiai valgo trupučius, kurie puola nuog ponų stalo. [Jėzus] guli ant sauso šieno, kurį jautis, asilas valgo. Lavonus kitus ing vandenį metė žuvims valgyti. Ir žmogui numirus, valgo jį angys bei kirmys. Idant anys. visokią žalią žolę valgytų. Anas cypia kap peliukas neválgęs. <span class="explanation">lesti: </span> Tikt n’užmiršk, gaidau, per daug giedodama válgyt. Gaidys šaukia vištas, pats neválgo. <br/>3. <span class="explanation">pietauti. </span> <br/><b> akimìs válgyti</b>. <span class="explanation">įdėmiai žiūrėti. </span> <br/><b>dúoną válgyti</b> <span class="explanation">pragyventi, prasimaitinti: </span> Iš siuvinėjimo dúonos neválgysi. Vieni su grojimu válgo dúoną, kiti su arimu. Neválgiau iš dainų dúonos, iš darbų tik. Mokyti tik iš galvos dúoną válgo. Jūs išmokstat, dúonos neválgystat, eikit žemės dirbt. Jau kažna, šituo plūgu kai dirbs žemę, ar válgis duonelę. Jūs iš to dúoną válgot, aš iš kito. Neválgyste iš šautuvo dúonos: ar smertis, ar kalėjimas. Žiūrėk (Saugok), iš ko duoną valgai. Kriaučius ir ant akmenio dúoną válgo. Prakaite veido tavo valgysi duoną tavo. <br/><b>kòc válgyk</b>. Šienas buvo kòc válgyk. Ka gražiai anys dainuoja, kòc ir válgyk. <br/><b>mažaĩ kõšės válgęs</b>. Aš buvau mažai košės valgęs, kada ėmiau svetimą bandą ganyt. <br/><b>neĩ gė́rus neĩ válgius</b> <span class="explanation">niekuo nepasinaudojus: </span> Jai baisiai pikta – nei gėrus nei valgius reiks mokėt. <br/><b>neĩ (nė̃</b>. <br/><b>) </b> válgęs neĩ (nė̃) gė́ręs</b>. <span class="explanation">nieko negavęs: </span> Išėjau neĩ válgęs neĩ gė́ręs. Sumokėjom ir išėjom neĩ válgę neĩ gė̃rę. <br/><b>neĩ (nė̃</b>) válgyti neĩ (nė̃) žiūrė́ti <span class="explanation">labai maža (ko valgomo): </span> Nė̃ válgyt nė̃ žiūrė́t tos duonos. <br/><b>ne vãkar kõšę válgė pirštù</b> <span class="explanation">suaugęs, ne vaikas: </span> Tu, širdele, man nesakyk, aš ne vãkar pirštù kõšę válgiau. <br/><b>nuo víeno pãdo válgyti</b>. <span class="explanation">gyventi tėvų ūkyje neatsidalijus. </span> <br/><b>rū́gščius kopūstùs válgyti</b> <span class="explanation">knarkti: </span> Parejo namona ir jau kopūstus rūgštus válgo. <br/><b>val̃dišką dúoną válgyti</b>. <span class="explanation">sėdėti kalėjime. </span> <br/><b>válgyti nóri (prãšo</b>. <br/><b>) </b>. <br/><b>válgyti neprãšo</b>. Tegul stovi [duona], válgyt neprãšo. Pasisiūsiu [įkapių suknelę], tegu stovi – válgyt gi neprãšo. Ko moki – válgyt neprãšo. Neišmesk girnų, jos válgyt neprãšo, gal da priseit patiem kamaro [je] maltis. <br/><b>žarná žárną válgo</b>. Man žarnà žárną válgo. <br/><b>antsiválgyti</b>. <span class="explanation">pavalgius dar užvalgyti, užsigardžiuoti: </span> Aš atnešu uogų antsiválgyti. To pyrago antsiválgyk. <br/><b>apválgyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">iš visų pusių nuvalgyti: </span> Sugavau žuvį, mėsą apválgiau, o kaulus pastačiau. Reikia mergaitėm žuvų sparneliai apvalgyt. <br/>2. <span class="explanation">valgant kiek sunaudoti, kiek suvalgyti: </span> Lig pavasariui bulbes apvalgytumėm. Pasiskerdėm meitėlį, tai mažumas drebėzgų jau ir apválgėm. Turim dar̃ mėsos, kap apválgysim, tai gal nuspirksim kokį gaiduką. Tą košę apválgęs, tus lašinius suėdęs. Gali ir ausis apvalgyt <span class="explanation"> (daug valgo) </span>. Merge tarnavau penkioleka metų, esu jau visokių košių apválgiusi <span class="explanation"> (visko mačiusi) </span>. Ateis vasara, mėsa apsválgis. [Miltai] apsiválgo jau paržiem. Jau biskį apsiválgę buvo, ir kažno ko nepadės tę [ant stalo]. <span class="explanation">viską suvalgyti. </span> <br/>3. <span class="explanation">pajėgti suvalgyti: </span> Žmogus tiek pasilieka [obuolių], kiek jis pats apválgo. Dabar gerų uogų negali apválgyt, kiek priverdam. Turim gerą karvę, sviesto neapválgom. Šiemet kiaušinių neapválgysme. <br/>4. <span class="explanation">valgant nuskriausti kitą: </span> Koki vaikai ir senus tėvus apválgo. Ana visus vaikus apválgo. Valgyk greičiau, ba apválgysme tave. Ačiū už obuolius, atėjęs jum apválgiau. Pamotė pradėjo podūkros Gedulės nekęsti, ėmė ją apvalgyti, menkesniais drabužiais rengti. <span class="explanation">daugiau už kitą suvalgyti, valgant aplenkti: </span> Tas vaikas kai sės prie stalo, tai jis mus visus apválgo. Tu mañ ir apválgai, ir apigeri. Kai balana boba, o vyrą apválgo. Visus vyrus anas apválgydavo. Aš tave an agurkų apválgytau. Jei ją apvalgysi, tai karalaitę apsiženysi. <br/>5. <span class="explanation">valgant suteršti: </span> Vieno [žmogaus] apvalgyto maisto nebenori kitas valgyti. <br/>6. <span class="explanation">per daug prisivalgyti, persivalgyti: </span> Po biškio visko válgau [po operacijos], tik neapsválgau. Mažas pilvas pasdarė: kiek čia suvalgiau ir apsiválgiau. Tokis smaguris: kap prieg gardaus valgio pripuola, tai valgo, paki apsivalgo. Apsiválgyk, tulžies išgerk, ir būsi sveikas. Kai tų girtuoklių [uogų] apsiválgai, esi girtas. Dabar par daug apsiválgo, vis su mėsa. Tik neapsválgykit Velykose. Riebiais daiktais apsivalgytie, macniais gėrimais pasigertie. Ir bėginėja kap žalių žirnių apsivalgęs. <br/>7. <span class="explanation">užvalgyti ko nors kenksmingo: </span> Apsválgiau – eina seilės par burną. Apsválgė gal kuom vaikas, vėmė. Pernai vaikai, apsivalgę ūmėdžių ir pienių, buvo susirgę. Žmonės trikiniuotos męsos apsivalgę. Šią naktį vėmė, a ans apsiválgė ką noris. Senis žiūri, kad Valentas kažkoks lyg musmirių apsivalgęs. Jis vaikštinėjo kaip šungrybių apsivalgęs. <br/>8. <span class="explanation">prisivalgyti iki soties, pasisotinti: </span> Pasdairiau, kad tu apsiválgęs, ėmiau ir suvalgiau viščiuką. <br/><b>atválgyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daugiau arba tiek, kiek kiti, suvalgyti, įveikti valgant: </span> Aš aną atválgiau, t. y. daugiau suvalgiau kaip jis. Geras tau be piemuo – tris vyrus atválgo. Geras darbinykas už du atválgo. Jy už keturias žmones atválgo, valgo ir vemia, valgo ir vemia. Vaikai atsigulė be vakarienės, tai ryte dukart atválgė. Kitas mažas didelį su kojom ir su rankom <span class="explanation"> (visiškai) </span> atválgo. <br/>2. <span class="explanation">suvalgyti už kitą: </span> Kad aš nevalgau, tu už mane atválgyk. <br/>3. <span class="explanation">privalgyti už kitą laiką: </span> Pernai atválgėm grybų ir už šiuos metus. Neatválgysi už nebūtą <span class="explanation"> (ką praleidai, tas ir dingo) </span>. Grafo rūsiuose buvo tiek maisto, kad galima buvo už visą pereitą laiką atsivalgyti! <br/>4. <span class="explanation">valgyti pas tą, kuris anksčiau buvo vaišinamas: </span> Pas jus valgiau, kada jūs pas mane ateisit atválgyt?. Skolą atsiválgyti. <br/>5. <span class="explanation">kurį laiką kur maitintis: </span> Atvalgiau dieną pas juos, einu vėl Saliamutės galan. Jis, būdavo, dieną atválgęs pas kitą eina. <br/>6. <span class="explanation">atšipinti valgant (ppr. ką rūgštų): </span> Atválgiau dantis [nuo obuolių]. Dantes atsiválgė, ką plutos ankąst negaliu. <br/>7. <span class="explanation">iki soties privalgyti, prisisotinti: </span> Nueisiu svečiuos, tai nors medaus atsiválgysiu. Piernykų tai ir vaikai greit atsiválgo. Grybų greit atsiválgai, kap tos žuvelės be kaulų. Atsiválgiau obuolių, dantes bijos. Valgėm valgėm i negalėjom atsiválgyt. Nu jau dėl to dabar tai ir aš atsiválgysiu žuvų! Negali atsválgyt, kokios skanios bulbos. Ir gėrė, ir valgė visi, kas ko panorėjo, atsigerti, atsivalgyti negalėdami. Grikinis blynas atsiválgyt nemožna. Gardi bulbienė – neatsiválgysi. Morkvelės intarkavok, cibulio indėk – neatsiválgysi viralo. Neatsivalgomas y [ra] pyragas, iškeptas viename pečiuo [je] su vėdarais. <br/>8. <span class="explanation">daug ar ilgai valgant pasidaryti negardžiam: </span> Pienas niekada neatsiválgo, iž mėsos – atsiválgo. Neima lašinių nei burnon, jau atsiválgė. Atsiválgė per ilga lašiniai. Vienuolika avių papjovė, tai atsiválgė man tas lajus, per ilgą laiką negalėjau nei žiūrėt. Aš jau siuvimo atsiválgiau <span class="explanation"> (įgriso) </span>. Ir gera duona atsivalgo. <br/><b>daválgyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pakankamai privalgyti: </span> Mano vaikai vargo regėję: i nedaválgę, i nedasvilkę. Kad ir nedaválgę, nedaapsiavę, nedaapsitaisę buvom, ale linksmu buvo. Geriau nedaválgyt, ką paskui rūgaut. <br/>2. <span class="explanation">baigti valgyti: </span> Davalgau, davalginėju. <br/><b>įválgyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pajėgti, galėti suvalgyti: </span> Ligonė įválgė šiandien šmotą. Vyrai visi daugiau įválgo. Visą dieną nevalgę daug gali inválgyt. Neseniai valgiau, daugiau negaliu inválgyt. Kažin kas čia man yr, kad nebeįválgau. Ojė, neįválgysi – kepta silkė baisiai sūri! Karšti tie kopūstai, kas juos įválgys! | Viena [gaspadinė] sakanti, kad muno šeimyna didžiai įvalgo, o antra sakanti, kaip muno šeimyna nieko neįvalgo. <br/>2. <span class="explanation">suvartoti maisto, suvalgyti: </span> Ligonis blogas, nieko nebeįvalgo; ką tik įválgys, tuoj išvemia. Kaip tik ką įvalgau, tai ir maudžia. Kas mažai mėsos įválgo, tas ilgai gyvena. Rytą pasikeliu, tai krūvon riečia, vidurius traukia, tai pardien valgau valgau, vakare jau inválgau. Tai inválgiau tuos metus žuvų!. Ką tik įválgo – vema. Par daug įválgiau, i vėl atsiranda negerai. <br/>3. <span class="explanation">valgant ką nors įryti: </span> Aš kaulą įválgiau. Tamsoj nesmagu valgyt – dar gali kokią musę įválgyt. Mes gana gerai žinojom, kad mes nuo uždraustojo medžio smertį įvalgysim. <br/>4. <span class="explanation">ko kenksmingo užvalgyti: </span> [Jautiesi] taip, lyg būtum ką įvalgius ir norėtum vemti. <br/>5. <span class="explanation">daug privalgyti, įsitraukti į valgymą: </span> Nenoromis nenoromis, o kai įsiválgė, tai už visus daugiau suvalgė. Nieko sau: gali valgyt įsiválgęs. Išsyk nenorėjo, paskui įsiválgė. Nenorė [ja] u – valgiau valgiau ir insválgiau. <br/>6. <span class="explanation">įsipenėti, įsiganyti: </span> Kūdas buvo, paskui insválgė, pariebėjo. <br/>7. <span class="explanation">valgant įsiskolinti: </span> Šimtą auksinų esi jau tamsta įválgęs: trečias mėnuo nieko nemoki. Esmu skolingas, kur įsiválgiau, t. y. ant duonos (= duonai) žyčijau. <br/>8. <span class="explanation">įsigraužti gilyn: </span> Jei ženklas pasiliekt, kokį pirm regėjo, bei toliaus neįsivalgė ant odos, tada turi jį plebonas vėl septynias dienas užrakinti. <br/><b>išválgyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">visus ar viską (iš indo, iš vidaus) suvalgyti: </span> Keleivis išválgė visą bliūdą košės. Viską išválgėm, matyt, pagada bus. Dabar išválgyč bliūdą degtienės, ai kokia skani buvo! Kartą jos didybė per pietus paėmusi kaulą išvalgė smegenis ir jį vėl padėjo į dubenį. Pastatai kuliešį, teišválgo ik dugni. Peržiem penkis ar šešis duonkepius [saldės] išválgom su bulbomi. Batvinių lėkštelę išválgau, ir gana. Nebeišválgysiu aš viso bliūdelio, tik prižagsiu. Ir kaip buvo išvalgę javus, iš Egipto atgabentus, bylojo jų tėvas jumpi. Tiek smetono liuobi išválgyt, tai da nemirsi!. Marti anytai daug sveikatos išválgė. O jūs neišválgėt – gausit su ubagu gulėt! Išvalgyte neprisivalgysi, laižyte neprisilaižysi. Tokiai didelei šeimynai valgant, veikiai išsiválgo aruodas. Nėra, išsiválgėm ryto viralą. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką valgyti: </span> Visą amžių gražiai neišnešiosi, skaniai neišválgysi. Visą gavėnią sausai išválgydavom. Aštuonias savaites reik išválgyti su pasninku. <br/>3. <span class="explanation">valgant nudilinti: </span> Priekis mano dantų išválgytas – pusantro dantelio liko. Smagenys išsiválgė – silkės nesukramtau. <br/>4. <span class="explanation">iki soties prisivalgyti: </span> Kad mane paimtų šitas virėjas [į pačias], tai aš nor išsiválgytau. <br/>5.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.