verkė́ti, -ė́ja, -ė́jo. vérkėti, -ėja, -ėjo kiek verkauti, raudoti.
paverkė́ti.
1. paverkti: Vyras galvoj daug skystumos turė [jo],
paverkė́jau gerai. Būna – ir paverkė́ju, ir visa. Kap paverkė̃s – didesnis pasiūgės.
2. pagarbstyti mirusį, paraudoti: Anas sėdas, paverkė́jo. Kitas negali paverkė́t su lementu. Dar̃ ir gudiškai moka paverkė́t. Eik, paverkė́k. Kap senesniemu, tai visiemu tep paverkė́ja. paverkauti ištekant: Tep jaunoj pavérkėja ir pravažiuoja.
3. padejuoti, paaimanuoti: Paverkė́t priseina, kap reikia nešt.
papaverkė́ti. kiek paverkauti, paraudoti: Ana papaverkė́j [o] po motkai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.