.
papečỹs.
1. vieta po krosnimi, pakrosnis: Vištas laikydavo papečiuõs. Uždaryk pãpečį, be vištos išeis. Tiek daug vištų nevaryk į pãpečį – uždus! Lįsk papečiñ – regis, kad višta sudėjo kiaušinį. Katė pagavo pelę papečỹ. Jurginus sukišiau papečiñ. Būdavo, mėšlo išveži vežimą iš pãpečio. Kaip tik anys sumigo, tuoj išlindo iš papečio smakas. Po pãpečio langeliu tai graži vietelė. Ar tu papečỹ augai, kad teip nieko nežinai?! Papečỹ augęs (nieko nematęs, niekur nebuvęs) . Papečy viščiukai. Balti gaidžiukai papečỹ tupi. Lopeta papečỹ. Papečỹ pliauskė.
2. krosnies vidus: Papečỹs pilnas žarijos. Sviesk į pãpečį.
3. vieta prie krosnies: Vaikai papečiaĩs susėdę, t. y. pečiu pagal, netoli pečiaus. Kurios nemokėjo giedoti, pasiliko papečyje. Gulk ana papečiñ, tai sušilsi. Vaikai iš papečio kūlvirstais per viens kitą išvirto už angos.
4. suoliukas prie krosnies: Senis an papečio sėdi ir traukia pypkę. Eik ir atsigulk ant papečio. laiptelis lipti ant krosnies: Atsistok an pãpečio, ba nukurnėsi žemėn.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.