papė́dininkas, -ė. papėdiniñkas.
1. palikuonis: Mūsų papėdininkai kažin ar džiaugsis mūsų šių dienų darbais?! Vokiečių karaliai laikė save senovės Romos imperatorių papėdininkais. Jis nepaliko papėdiniñkų.
2. įpėdinis: Jo papėdininkui labiau rūpėdavo Žemaičių girių stirnos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.