papėdinỹs, -ė̃. papėdinis įpėdinis: Tas rokavęsis visų turtų ir dvarų ir žmonių paveldėtojas, tėvo papėdinys. Kad tėvas numirs, sūnus bus papėdinis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.