.
papeklỹs.
1. vieta netoli pragaro, peklos: Nuėjo Klimas į papeklį, atsisėdo ant krašto peklos ir veja rauklę. Moteriškos papekliaĩs ožius ganys, kurios vyrą negaus. Senmergės ganys ožius papekliais. Papeklė̃ [je] gyvenant, reik ir velnį į kūmas kviesti. Trauksi atbulą pušį papekliaĩs [likęs viengungis ar netekėjusi]. Lai eita ožių ganyti papekliais toks ištvirkėlis – aš už ano neisiu!
2. tolima, atoki, nepatogi vieta: Visas kaimas juoksis, jei mes tan papeklin kelsimės. Vargu išsibrukt su korais tais papekliaĩs. Kur tą klubą į velnių papeklius nugrūdai! Ar tau nėra vietos vidury miestelio, a?!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.