pė̃žti, -ta, -o.
1. menkėti, nykti, skursti: Be pryžiūros kūdikis kaip veršis pė̃žta augant, t. y. skursta. Blogoje ganykloje pė̃žta žąsyčiai.
2. šiauštis, purti.
3. darytis nerangiam, nejudriam.
nupė̃žti. sumenkėti, nunykti, nuskursti: Nupė̃žęs paršelis.
papė̃žti.
1. pašiurti, pastėrti: Užejo lytuotos dienos, i papė̃žo vištaliai. Žąsyčiai suliję, sušlapę, papė̃žę. Atsėlio rugių pėdas papėžęs kaip žąsytis. | Papė̃žusi kišenė, papampusi, prikišta viso ko. Pasipėžęs paršelis.
2. pasišiaušti, papurti. Plaukai papėžę.
3. sumenkėti, sunykti, blogai atrodyti: Visi tokie papė̃žę vaikščio [ja]. Papėžęs, kaip tris naktis nemiegojęs. Kodel tu šiandien toks papė̃žęs esi, bene sergi? Papėžau, kaip sušlapau, t. y. suvargau.
supė̃žti. sumenkėti, suvargti: Vaikas atrodė toks supė̃žęs, negalingas. Supėžusi višta iš pero, t. y. sučiuškusi. Supėžęs kaip višta atsikela žmogus neišmiegojęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.