.
pielavóti, -ója, -ójo (piłować).
1. pjauti su pjūklu: Eisma malkų pielavót. Juozapas pielavójo medžią, nugriuvo tas medis. Vyrai malkas pielavoja. pjaunant gaminti: Iš uoselio pielavosiu lenteles.
2. neduoti ramybės, graužti, uiti: Jau, dėkui Dievui, antrą vyrą pielavóju. Nelaimingas, jos nagan pakliuvęs, – ana taũ pielavóte pielavõs.
3. su brūžekliu galąsti pjūklo dantis: Su pielyčia pielavók dantis pjūklo.
nupielavóti. nupjauti su pjūklu: Nupielavok man ripką nuo sienojaus galo. Koją nupielavójo.
papielavóti.
1. kurį laiką papjauti su pjūklu: Papielavójau pusdienį, daugiau nebegaliu: nugara kaip surakinta.
2. pabarti: Daba gerai jį. papielavõs Olytė.
pripielavóti. pripjauti: Vaikai pripielavojo malkų.
supielavóti. supjauti su pjūklu: Jau visas malkas supielavójom. Supielavójom kelis didžiausius rąstus, bus gražių lentų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.