pãplazdainis, -ė. paplazdaĩnis. išsiskėtęs, išsiplėtęs: Kad kopūstai yra žemi, – pãplazdainiai, kad aukšti, – išstypę. Obelis ar viešnė paplazdaĩnė pletas į šalis, šakos linksta lig žemės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.