paplempti

plem̃pti, -ia, -ė

1. daug gerti: Sẽniai alų plempė, o jaunumenė pradėjo žiužį nešti. Diena šilta, žmonės, gerti ištroškę, plempia ir plempia alų. Kad tu ir plempì tą vandenį kaip veršis. Plem̃pa šaltą vandenį, pasku ir kranka. Plem̃pa i plem̃pa tą arbatą. Veršis paplovas plem̃pia, t. y. geria. Karvė jau trečiąjį viedrą plem̃pa. Apvynėli puronėli, apvynėli žaliusis, tave plempė iš skleinyčios.
plemptinaĩ. Anie šnapšę plemptinaĩ plempa. gausiai gerti svaigiuosius gėrimus, girtauti: Ot vyras! Iki ryto aludė [je] plem̃pė. Net negražu, kai vienos bobos plem̃pia. Kol plempus buvau, buvau sau drąsi.

2. niekus kalbėti, pliaukšti, tauzyti: Pikta boba beplempia. Susiejusios mergos ir plem̃pa grynus vėjus. Pamislyk tiktai, ką žmonys pradės plem̃pti. Nėkus plem̃pa paikasis. Neturi ko daryt, tai, vaikščiodama iš pirkios in pirkią, plem̃pia. Plem̃pė jau jiej an manę visap, ale aš nei pusės žodžio neatsakiau, tai ir nustojo. Tu neklausyk, ką joj plem̃pia. Ar šuva loja, ar anas plem̃pia. Plempì plempì kap miežinė buza. šnekėti: Plem̃pia gudiškai visi.

3. lakstytis, krėktis. Dar tik pusės metų kiaulaitė, o jau plem̃piasi. Mūsų kiaulės ima plem̃ptis, bet kuilio nėra.
atsiplem̃pti, -ia, atsìplempė.

1. atsigerti iki soties: Už sugaišimą magaryčių atsiplempė.

2. plačiai, negražiai atsisėsti, atsidrėbti: Atėjo ir atsìplempė kap karvė.
išplem̃pti, -ia, ìšplempė.

1. išgerti, išmaukti: Visą pieną ìšplempiau iš bliūdalio. Tu man visą beržo sulą išplempsi. Ir ans, kaip geras žiemmitys veršis, visą bliūdą putros ìšplempė. Bobutė, išplempusi puodą srėbalo, neužilgo numirė.

2. išpasakoti, išplepėti: Slabadiškis daktaras buvo parvežtas prie Trifonienės, ta bešnekėdama išplempusi, jog aš žemaitiškai rašau. Tik pasakyk anam, ans tujau išplemps visam kaimuo. Ans, ką tik žino, ir kitims tuo [j] išplempa. Sakiau – nesakyk tėvui, ką mudu veikėm, tai, kap tik parvažiavo, ir ìšplempei viską. Nesakyk moterom nieko, ba vis tiek išplem̃ps.
nuplem̃pti, -ia, nùplempė. nei šį, nei tą nukalbėti, nušnekėti: Ot nùplempė boba.
paplem̃pti, -ia, pàplempė. pakalbėti, pašnekėti: Supaisysi, ką jis ten plempia: paplem̃ps ir nustos.
priplem̃pti, -ia, prìplempė.

1. prigerti, prisrėbti: Taip prìplempiau, kiek tik gal, ryt šventė – išgulėsu. Prìplempiau putros, ka bent pilvas nesprogtum. Kad prìplempiau kleckienės!. Prisìplempė alaus. Prisìplempiau pilną pilvą. Jijė. atkakusiems godininkams (veselninkams) duoda užkąsti kepenės ir alaus prisiplempti.

2. prikalbėti, priplepėti: Apie visą kaimą prìplempė. Tas prìplempė, o šitas durnelis ir tiki. Būtų nieko mergina, kad nebūtų priplem̃pusi apie mane nebūtų dalykų.
suplem̃pti, -ia, sùplempė. sugerti, sumaukti: Sùplempei visą alų.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>plem̃pti, </b>-ia, -ė<br/>1. <span class="explanation">daug gerti: </span> Sẽniai alų plempė, o jaunumenė pradėjo žiužį nešti. Diena šilta, žmonės, gerti ištroškę, plempia ir plempia alų. Kad tu ir plempì tą vandenį kaip veršis. Plem̃pa šaltą vandenį, pasku ir kranka. Plem̃pa i plem̃pa tą arbatą. Veršis paplovas plem̃pia, t. y. geria. Karvė jau trečiąjį viedrą plem̃pa. Apvynėli puronėli, apvynėli žaliusis, tave plempė iš skleinyčios. <br/><b>plemptinaĩ</b>. Anie šnapšę plemptinaĩ plempa. <span class="explanation">gausiai gerti svaigiuosius gėrimus, girtauti: </span> Ot vyras! Iki ryto aludė [je] plem̃pė. Net negražu, kai vienos bobos plem̃pia. Kol plempus buvau, buvau sau drąsi. <br/>2. <span class="explanation">niekus kalbėti, pliaukšti, tauzyti: </span> Pikta boba beplempia. Susiejusios mergos ir plem̃pa grynus vėjus. Pamislyk tiktai, ką žmonys pradės plem̃pti. Nėkus plem̃pa paikasis. Neturi ko daryt, tai, vaikščiodama iš pirkios in pirkią, plem̃pia. Plem̃pė jau jiej an manę visap, ale aš nei pusės žodžio neatsakiau, tai ir nustojo. Tu neklausyk, ką joj plem̃pia. Ar šuva loja, ar anas plem̃pia. Plempì plempì kap miežinė buza. <span class="explanation">šnekėti: </span> Plem̃pia gudiškai visi. <br/>3. <span class="explanation">lakstytis, krėktis</span>. Dar tik pusės metų kiaulaitė, o jau plem̃piasi. Mūsų kiaulės ima plem̃ptis, bet kuilio nėra. <br/><b>atsiplem̃pti, </b>-ia, atsìplempė. <br/>1. <span class="explanation">atsigerti iki soties: </span> Už sugaišimą magaryčių atsiplempė. <br/>2. <span class="explanation">plačiai, negražiai atsisėsti, atsidrėbti: </span> Atėjo ir atsìplempė kap karvė. <br/><b>išplem̃pti, </b>-ia, ìšplempė. <br/>1. <span class="explanation">išgerti, išmaukti: </span> Visą pieną ìšplempiau iš bliūdalio. Tu man visą beržo sulą išplempsi. Ir ans, kaip geras žiemmitys veršis, visą bliūdą putros ìšplempė. Bobutė, išplempusi puodą srėbalo, neužilgo numirė. <br/>2. <span class="explanation">išpasakoti, išplepėti: </span> Slabadiškis daktaras buvo parvežtas prie Trifonienės, ta bešnekėdama išplempusi, jog aš žemaitiškai rašau. Tik pasakyk anam, ans tujau išplemps visam kaimuo. Ans, ką tik žino, ir kitims tuo [j] išplempa. Sakiau – nesakyk tėvui, ką mudu veikėm, tai, kap tik parvažiavo, ir ìšplempei viską. Nesakyk moterom nieko, ba vis tiek išplem̃ps. <br/><b>nuplem̃pti, </b>-ia, nùplempė. <span class="explanation">nei šį, nei tą nukalbėti, nušnekėti: </span> Ot nùplempė boba. <br/><b>paplem̃pti, </b>-ia, pàplempė. <span class="explanation">pakalbėti, pašnekėti: </span> Supaisysi, ką jis ten plempia: paplem̃ps ir nustos. <br/><b>priplem̃pti, </b>-ia, prìplempė. <br/>1. <span class="explanation">prigerti, prisrėbti: </span> Taip prìplempiau, kiek tik gal, ryt šventė – išgulėsu. Prìplempiau putros, ka bent pilvas nesprogtum. Kad prìplempiau kleckienės!. Prisìplempė alaus. Prisìplempiau pilną pilvą. Jijė. atkakusiems godininkams (veselninkams) duoda užkąsti kepenės ir alaus prisiplempti. <br/>2. <span class="explanation">prikalbėti, priplepėti: </span> Apie visą kaimą prìplempė. Tas prìplempė, o šitas durnelis ir tiki. Būtų nieko mergina, kad nebūtų priplem̃pusi apie mane nebūtų dalykų. <br/><b>suplem̃pti, </b>-ia, sùplempė. <span class="explanation">sugerti, sumaukti: </span> Sùplempei visą alų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.