paplerpti
pler̃pti, -ia, -ė
1. išduoti aštrų, erzinantį, monotonišką garsą, parpti, terkšti, burgzti, birbti: Ratelis išdveręs pler̃pa, t. y. balsą išduoda. Nuščiuvo plerpiančių tvankių dirbtuvių šniokštimas įžūlus. Neverpk su tuo kalvaratu, ka ans teip pler̃pa. Nesuvaržytos gardys pler̃pa važiuojant, tarška. Matociklas pler̃pia. Mašina pler̃pė pler̃pė visą naktį. Lėktuvas pler̃pia. Langinės plerpa priš atdrėkį. burzgiant važiuoti: Vis pler̃pia su ta mašinėle. Andrė pler̃pa į Kvėdarną. Pler̃pa matociklai keliais.
2. prastai griežti, dūduoti: Muzikantai ėmė pūsti dūdas net pritūpdami, kad net dūdos ėmė plerpti. Fisharmonija vis garsiau ir garsiau plerpia. Pler̃pia kaip terškėlė. Tavo birbynė tiktai pler̃pia. Armonika jau visai paseno: balsai tik pler̃pa, kaip kokia plerpynė.
3. dusliai skambėti, barškėti: Varpas, matyti, skilęs, kad pler̃pia. Puodas kiauras pler̃pia.
4. plepėti, pliurpti, tauškėti: Ką boba pler̃pia, neklausyk. Eik jau eik: ką čia plerpì niekus! Plerpi plerpi, o paskiau bus ir pačiai gėda. Ar tu čia ilgai pler̃psi? Ko čia plerpì tokius nėkus. Aš ne tokia, kad apie mane bobos pler̃pt.
5. knarkti: Jonas labai miegodamas pler̃pia. knarkiant miegoti: Pler̃pė lig dienai i da neišsimiegojęs.
6. išduoti šliurpiamą garsą srebiant: Ko valgydamas teip plerpì, net bjauru klausytis! godžiai srėbti, šliurpti: Žmogus atsisėdęs kad plerpia supę, tai plerpia.
7. prunkšti, šnirpšti: Tas arklys labai pler̃pia, matyt, ko baidosi. Takutis, net lūpas papūsdamas, knarkė, o jo nosis irgi plerpė lyg kokia klarneta. Ko ta tavo nosis taip pler̃pa?
8. kurkti, kvarkti. Pylės pler̃pa. Žąsys ir antys išgąstaudamos gageno ir plerpė. terkšti. Genys, malata, snapą į drevę įkišęs, pler̃pia, t. y. terškia.
išpler̃pti, -ia (ìšplerpia), ìšplerpė.
1. išvažiuoti plerpiant: Da pryš saulėtekį ìšplerpė į savo brigadą.
2. išduoti garsą, pagriežti: Gerai padirbta birbynė gerai ìšplerpa.
3. išpasakoti, išpliurpti: Nespėjau pasakyt, kad buvo piršliai, o ana jau visam kaimui ìšplerpė.
4. pasidaryti netikusiam, ištižusiam: Išpler̃pus boba, niekam neverta. In senystės pasdarė visai išpler̃pęs. | Tie čebatai mano toki išpler̃pę (išsinešioję) . išgverti. Išpler̃pęs balsas muno: vakar parsidainiavau.
5. ištežti, išpliurti: Netrukus jau visur čia liūksote liūksojo didžiuliai ribuliuojančio vandens klanai, išplerpusios nuobridos, kėksojo iškežoti, dar gruodo nepaliesti purvo luitai.
6. išsiplėtoti: Išsìplerpė kaip višta ant kiaušinių, kad nė kitam nėra vietos kur atsisėsti.
nupler̃pti, -ia, nùplerpė.
1. plerpiant nuvažiuoti: Ans nū̃plerpė, ka dulkės rūksta. Gi i šiandie nùplerpė toks blerbla.
2. pastorėti, išplerti: Veidukas gražus, tik labai nupler̃pus.
papler̃pti, -ia, pàplerpė
1. išduoti plerpiamą balsą: Kai kumet pàplerpi kaip su birbyne.
2. pašnirpšti: Jis ilgai, per nosį paplerpdamas, kosėjo, krankštė.
3. paplepėti, pataukšti: Atejo, pàplerpė nei šį, nei tą.
parpler̃pti, -ia, par̃plerpė. parvažiuoti plerpiant: Ans strainiai par̃plerpė iš jomarko.
pripler̃pti, -ia, prìplerpė
1. privažiuoti plerpiant: Prie vartų prìplerpė kieno motociklas.
2. priplepėti, prikalbėti: Besvalkiodama pati pripler̃pia, o paskui kitiem bėdą suverčia.
3. privalgyti plerpiant: Ar jau lig sočiai prìplerpei? Priplerpsme kleckų ir eisme gult.
supler̃pti, -ia, sùplerpė.
1. sukvarkti, sukurkti: Antys suplerpė, suplasnojo, aukštyn pasikėlė.
2. sušvilpti, suzvimbti: Sužviegė, suplerpė kulipka.
užpler̃pti, -ia, ùžplerpė. staiga imti terkšti, tarškinti (terkšle, plerpe): Kai ùžplerpiau plerpe, arkliai ir pabėgo namo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.