plezdė́ti, plẽzda, -ė́jo. plazdėti:
1. Žvirbliai gulėjo nejudėdami, ištempę kaklus, retkarčiais plezdėdami mažytėmis išskėstų sparnelių vėduoklėmis. Gegutė. kukavo, su sparneliais plezdėdama, su galvele palinguodama.
2. Kregždės plẽzda padangėse.
3. Vanduo prunkštė jai į veidą, skaros kampai ir sijonas plezdėjo nuo vėjo. Vėjelis pūtė, rūta plezdėjo, mislijau, su manim mergelė kalba. Prašau, paklausykit mane jauno kalbančio, šilkų kasnykėlių plezdančių.
4. plazdėti 5: Iš lėto ošė medžiai, plezdėjo lapeliais.
5. skubiai eiti: O kur tu plezdì?
6. gražiai žydėti, vešėti: Žydi, plezda lelijėlė, aš negaliu miegotie. Plezda, tvaska rūtužėliai, negaliu miegot. Šiaudų kūlys kad žydės, sausi karklai kad plezdės, tada mudu su berneliu vieną dūmą dūmosim.
nuplezdė́ti, nùplezda, -ė́jo. nuplazdėti 1: Nuo sienos per aslą nuplezdėjo mažas tamsus šešėlis.
paplezdė́ti, pàplezda, -ė́jo. suplasnoti: Kolei tupėjo, tolei čiulbėjo, kai lėkė – paplezdėjo. Kaip tu gražiai sode kukavai, su sparneliais paplezdė́dama.
parplezdė́ti, par̃plezda, -ė́jo. lengvu žingsniu pareiti: Ana Birutė par̃plezda.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.