.
pliáukštelėti, -ėja
, -ėjo.
1. supliaukšėti: Ūkininkas pliaukštelėjo botagu. suploti, supliauškinti: Donė pliaukštelėjo delnais. pykštelėti, pokštelėti: Menkas ir šūvis: pliaukštelėjo kaip iš votego, ir gana. Pliaukštelėjo antras šūvis.
2. su garsu suduoti: Kažkas pliaukštelėjo delnu Beniui per petį. Vincas pliaukštelėjo vadelėmis jaunam, gražiam bėriui per šonus, ir mudu važiuojam.
3. plekštelėti, sučepsėti: Ech, taip ir jaučiu skaidriosios kvapelį, – jis pliaukštelėjo liežuviu.
4. tekštelėti: Ventos gilmėje, duburkyje, pliaukštelėjo lydeka. nukristi, dribtelėti (į vandenį): Kartis lėkė geroką galą ir pliaukštelėjo į balą. Kad pliaukštelėjau purvynan!
5. trumpai pasakyti, leptelėti: Pliáukštelės kokį žodį, ir, veizėkis, beturįs atakį. Pliáukštelėjo nėkus.
papliáukštelėti. trumpai papliaukšėti: Gera valanda praėjo, kol Petronėlė susigriebė ir vėl sau papliaukštelėjo per šlaunis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.