papliūpė|ti, papliūpi (papliūpėja), papliūpėjo
1. imti smarkiai lyti, lietis, tekėti: Kad papliūpės lietus, kaip iš kibiro. Kraujas iš nosies papliūpėjo.
2. imti smarkiai šaudyti: papliūpėjo šautuvų salvė. papliūpėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.