prùnkštauti, -auja (-auna), -avo. prunkšti:
1. Sparvų kandžiojami, aikštėje prunkštavo, kėlė galvas arkliai. [Kumelė] ėmė žemes kast, spardytis ir prùnkštaut. Ir sukinkius šešius žirgus, žirgeliai prunkštavo. | Vyrai nuošaliai pusiau nuogi prausėsi, prunkštaudami bėrė, tėškė šaltus vaiskaus vandens lašus.
2. Sakiau, kad man neprùnkštautum užustalėj! Neprùnkštaukiat kaip kumelės! Eitumiat geriau šieno vartyti! Ko čia prùnkštauji kaip arklys? Dvare mergiotės apie tai pasakodavo prunkštaudamos. Mergos prùnkštauja nusisukdamos. Atėjo ta prukėčia, tai ir prùnkštaus visą vakarą.
paprùnkštauti
1. paprunkšti
1. Sunkvežimis lėkė paprunkštaudamas. Bėris bėgo pasiprunkštaudamas. | Greitai šalto vandens. Paprunkštauju, patrinu, užpylęs ant sprando. Jis prausėsi pasigardžiuodamas, pasiprunkštaudamas.
2. prunkštaujant pasijuokti: Tik paprùnkštauk man prie svetimų, tai net dantys iškris! Nori paprùnkštaut, tai eik užpečin, o ne už stalo!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.