papykėti

pykė́ti, -ė́ja, -ė́jo. jausti nepasitenkinimą, susierzinimą, pyktį: Jis pykė́jo ant savųjų.
papykė́ti. supykti, pyktelėti: Bernužis papykėjo, žiedužį paritėjo: nu, nu, žinokis, mano mergele, kad mane nenorėjai!
supykė́ti. supykti: Mergelė supykėjo, žiedelį paritėjo.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'papyketi' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pykė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <span class="explanation">jausti nepasitenkinimą, susierzinimą, pyktį: </span> Jis pykė́jo ant savųjų. <br/><b>papykė́ti</b>. <span class="explanation">supykti, pyktelėti: </span> Bernužis papykėjo, žiedužį paritėjo: nu, nu, žinokis, mano mergele, kad mane nenorėjai! <br/><b>supykė́ti</b>. <span class="explanation">supykti: </span> Mergelė supykėjo, žiedelį paritėjo.