pypkiúoti, -iúoja, -iãvo. rūkyti (ppr. pypkę): Buvo susirinkę vyrų, pypkiavo, šnekučiavosi. Senis Mažeikis, bepypkiuodamas pas krosnį, pasakos dyvų dyvus: apie vainas, apie senus laikus. Ko tu čia dabar pypkiúoji toj pastogėj, ar ne geriau kambary?!. Susėda vyrai ir pypkiúojas.
nusipypkiúoti
1. susismardinti tabaku (ppr. iš pypkės): Jaunas vyras, o visai nusipypkiãvęs, nusismalavęs.
2. nusigyventi: Nusipypkiavo visi ponai, nebėr nė vieno apsitvėrusio aplinkuo.
papypkiúoti. parūkyti (ppr. iš pypkės): Dirbs, kiek galės, ir papypkiuos susėdę, ir pakalbės kaip žmogus su žmogumi. Papypkiavę ir atlikę savo reikalus kalvėje, vyrai išsiskirstė. Vyrai pasipypkiuodami bloškė rugius. Senukas lingavosi keliu pasipypkiuodamas. Pasipypkiuokit, vyrai, sako, – ir eikit namole!
pripypkiúoti
1. prirūkyti, prispjaudyti rūkant: Kai tie seniai susirenka, tai tik pripypkiúoja, daugiau nieko.
2. iki soties prisirūkyti: Tai prisipypkiaváu!
užpypkiúoti. užrūkyti: Parvežė rąstus, tai dar susėdo užpypkiúot. Vyrai užpypkiavo, uždūmavo. Senis atsisėdo ir užsipypkiavo. Dėde, palauk! Užsipypkiuosime. Užeina pas eigulį, užsipypkiuoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.