papyškė|ti, papyška, papyškėjo
1. smarkiai pykštelėti: papyškėjo iš šautuvo.
2. su garsu griūti, virsti, suduoti ir pan.: Kad papyškėjo lentą! papyškėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.