pýškinti (-yti), -ina, -ino
1. pliauškinti, poškinti, tratinti, tauškinti: Su botagu pýškina. Vyrai, išgirdę baisiai bepyškinant su kultuvėms laumes naktyje, norėję pažiūrėti, kaip ir ką jos kulsto. Pastatė dvejas stakles ir ėmė riesti, skietus dėti, pakojas mindyti, muštuvais pyškinti. Garnys, galvą užvertęs ant kupros, pýškina dantis. Tas daba i pýškinas, gandinas – misliau, ka šovė butelis.
2. su triukšmu daužyti, skaldyti, laužyti: Girtas parejęs langus pýškina. Vėjas pýškino medžius. | Te šaltis pyškina tvoras visomis jėgomis.
3. šaudyti: Čia buvo galybė žąsų, pradėjom į jas pyškinti. Pýškina, duoda par dieną, o vakare nėko neparneša.
4. pykšėti, poškėti: Tvoros įšalusios pyškina, šaudo.
5. smarkiai veikti, dirbti: Pýškina audeklą. Pýškina poterius. Jie vis rašo, pyškina. Kas, kad veselia Šeduvo [je],
mašina tegu pýškina (veža) mus. Voveris riešutus labai pýškina (triuškina) .
6. sakyti, drožti, rėžti: Pýškina ana visims teisybę į akis.
atpýškinti
1. su triukšmu, greitai atgabenti: Atpýškino lentų.
2. greitai, sklandžiai atsakyti: Atpyškino kaip iš knygos. Atpyškino vienu atsikvėpimu. Atpyškino kaip Šlamas evangeliją.
išpýškinti
1. išdaužyti, išlaužyti: Visus trobos langus išpýškino. Visus vežimus išpýškino.
2. iššaudyti: Visas anteles išpýškino.
3. suduoti, mušti: Išpýškinti par ausį, t. y. ištelžinti.
4. išvaryti, išguiti: Jį jau iš numų išpýškino.
5. drąsiai išpasakoti, išdrožti: Išpýškino teisybę į akis. Išpýškino viską, kaip ant delnos išdėjo.
nupýškinti.
1. nušauti: Įširdę belaisviai atėję nupyškins. Nušovė plunksnuočių, nupyškino.
2. smarkiai veikiant padaryti: Nupýškino (nukirto) visą miškelį. Koją nusipýškinau (nusimušiau) lėkdama.
papýškinti
1. papoškinti, patratinti, papokšėti: Papyškins gražiai perkūnėlis, jei rytų vėjas nepaims viršų.
2. pašaudyti: Prie ežerėlio, nendrynuose, šiemet tiek daug laukinių ančių. Tai bent papyškins jiedu! Jie. su paniekinimu žiūrėjo į tuos dvikojus padarus, nors tie kartais iš šautuvų papyškindavo juos.
3. smarkiai pasakyti, išdrožti: Papyškino pamokslą.
pripýškinti.
1. prišaudyti: Pripyškino kiškių.
2. sumušti: Aš vienas pripýškinau du vyru.
supýškinti
1. supliauškinti: Velnias supyškina su botagu.
2. sudaužyti, sunaikinti: Aš tavo tuos prietaisus tuojau supyškinsiu. Žirgus duos. Karius. Su jais supyškinsim priešų galybę.
3. sušaudyti: Už vieną žodį dešimtis žmonių supýškino.
4. sudeginti, supleškinti: Visas toras supýškino. Ji tą žiemą viską supýškino, sudegino, – malkos toli nevaliojo parsinešt.
5. brangiai sumokėti: Supýškinai tiek, tai ir dėk dantis ant tvoros dabar – o kur pinigų gausi!
užpýškinti. smarkiai padaryti: Dabar gi visuos kraštuos sodai užpýškyti (užsodinti) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.