parakinėti
.
rakinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. rakti
1. krapštinėti: Rakinėti dantis. Kas anksti kėlė, tas dantis rakinėja. Gana akis krapštinėtie, eik dantis rakinė́tie. Su adata votį, o su iešmu rakinėja žemę, kur pinigai. Rakinėjo mašinėlę kokią savaitę, bet sutaisė. Ans pypkelę rakinėjo. Nerakinė́k, o da sugadinsi. Vaikas rakinė́jo [sviedinį],
i sprogo. Ką čia dabar rakinėji kaip ubagas po terbą? | Tiek ilgai rakinė́jo (badė adatomis ligonį), dvi valandas. Eik velniams dantų rakinė́ti! Ankstyvoji varna dantis rakinė́ [ja],
vėlyboji – akis krapštinė [ja]. Ankstyboji varnelė snapelį rakinė́j [a],
vėlyboji – akeles. Dantis rakinė́tis. Kas daktarams: užmigdo i rakinė́jas (pjausto) .
2. palengva kasti, ravėti: Eik eik rakinė́k tas bulves. Aš gatves valiau, fabrikų kiemus šlavinėjau, žolynus rakinėjau, pasiklaupęs ant kelių. Kada tu dešimtį vagų nuvarysi, taip rakinė́damos?
3. nagrinėti: Nešnek apie vyrus …, rakinėjančius mūsų kalbą. kritikuoti, užgaulioti: Tėvus tebrakinė́ [ja] ir dabar vaikai, kad ir mokslus išeję.
atrakinė́ti. atrakti
1.
išrakinė́ti.
1. išrakti 1: Visi pirštai pilni usnių, gausiu jus išrakinėti. Išrakinė́k tą meisą ir išvirk. A išrakinė́jai roputes?. Dantis išsirakinė́ti. Nerasi šiaudo galo i dantie išsirakinė́ti. Išrinks visą miškelį, neberasi šakaliuko dantims išsirakinėti.
2. šiaip taip išlįsti: Pasdairo – ragana išsirakinė́ja iš girios.
nurakinė́ti. nurakti 5; nukrapštinėti, nuskusti, iškrapštinėti: Tos bulbikės mažos kaip krupės – kol nurakinė́ji! Kai nurakinė́si bulves, gali dėti anas į katilą. Padėk tas uogas nurakinė́ti.
parakinė́ti
1. parakti 2: Daktarka parakinė́jo dantį. Parakinėjo, i pradėjo eiti [laikrodis]. | Galėjai daugiau obūlių parakinė́ti, būtų daugiau obūlynės.
2. pasiknyburiuoti: Būčio pasirakinė́jęs i padirbęs šlajas.
prarakinė́ti. prarakti
1.
surakinė́ti. surakti 3; kasinėjant surinkti: Biesas rakinėjo ir rakinėjo tas šaknis ir nieko negalėjo surakinėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.