parbruožti

brúožti, -ia, -ė, bruõžti

1. brėžti, drėksti, braukti: Brúožk čia ženklą, kad žinotum, kur nupjauti. Šakos bruožė veidą, draskė rūbus. brūžuoti: Tas šuo bruožia ir bruožia į tą sieną su lenciūgu. Mes einam audeklo bruožti.

2. plėšti (avalynę): Ne ką gero iš tų vakaruškų, tik čeverykas brúoži.

3. smarkiai eiti, drožti: Kur dabar brúoži?

4. taikstytis, gretintis: Vaikas dar pieno nuo lūpų nenusišluostė, o jau brúožias prie mergų.
įbrúožti, įbruõžti, -ia, į̃bruožė

1. Įsìbruožiau (pagal sieną einant į nelygų daiktą).

2. Į̃bruožiau arklius, t. y. įvažinėjau, įbaigiau.

3. užsispirti, užsiožiuoti: Ot insbruožė – niekap nenumaldysi.
išsibrúožti išsibrūžinti: Ar gerai maišai išsibruožė?
nubrúožti, nubruõžti, -ia, nùbruožė

1. nubrėžti, nudrėksti: Ožka man koją nùbruožė. Jo dantys taip smulkūs, jog nė odos nubruožti žmogui negalėtų. Nusìbruožiau ranką griūdama.

2. nuplėšti, nudėvėti: Nečėdyk čeverykų, nubrúožk, paskui bevaikščiosi basas!

3. smarkiai nueiti, nudrožti: Dėlto bobelė dar nubruožė į Šidlavą!
parbrúožti. smarkiai pareiti, pardrožti: Jau parbruožė sveteliai.
pérbruožti. perdrėksti, perbrėžti: Tuo tarpu ir klevas virsdamas perbruožė tėvui žandą, o raganą visai užmušė.
užbrúožti, užbruõžti, -ia, ùžbruožė

1. užbrėžti, užžymėti brūkšniu: Užbruožk, kur reikia nupjauti. Užsìbruožiau vietą, kur skersinį prikalti.

2. užkliūti: Virvė bebraukiant ažsibrúožia. Ažsibruožė vežimas.

3. užsispirti, užsiožiuoti: Arklys užsibrúožė ir nė iš vietos nepajuda. Kad užsibruožia, tai negali jai nieko padaryti. Kai ažsibruõžia, tai tu jį nors ažmušk. pasiryžti: Jeigu aš užsìbruožiau, tai ir padarysiu.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>brúožti, </b>-ia, -ė, bruõžti<br/>1. <span class="explanation">brėžti, drėksti, braukti: </span> Brúožk čia ženklą, kad žinotum, kur nupjauti. Šakos bruožė veidą, draskė rūbus. <span class="explanation">brūžuoti: </span> Tas šuo bruožia ir bruožia į tą sieną su lenciūgu. Mes einam audeklo bruožti. <br/>2. <span class="explanation">plėšti (avalynę): </span> Ne ką gero iš tų vakaruškų, tik čeverykas brúoži. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai eiti, drožti: </span> Kur dabar brúoži? <br/>4. <span class="explanation">taikstytis, gretintis: </span> Vaikas dar pieno nuo lūpų nenusišluostė, o jau brúožias prie mergų. <br/><b>įbrúožti, </b>įbruõžti, -ia, į̃bruožė<br/>1. Įsìbruožiau (pagal sieną einant į nelygų daiktą). <br/>2. Į̃bruožiau arklius, t. y. įvažinėjau, įbaigiau. <br/>3. <span class="explanation">užsispirti, užsiožiuoti: </span> </span> Ot insbruožė – niekap nenumaldysi. <br/><b>išsibrúožti</b> <span class="explanation">išsibrūžinti: </span> Ar gerai maišai išsibruožė? <br/><b>nubrúožti, </b>nubruõžti, -ia, nùbruožė<br/>1. <span class="explanation">nubrėžti, nudrėksti: </span> Ožka man koją nùbruožė. Jo dantys taip smulkūs, jog nė odos nubruožti žmogui negalėtų. Nusìbruožiau ranką griūdama. <br/>2. <span class="explanation">nuplėšti, nudėvėti: </span> Nečėdyk čeverykų, nubrúožk, paskui bevaikščiosi basas! <br/>3. <span class="explanation">smarkiai nueiti, nudrožti: </span> Dėlto bobelė dar nubruožė į Šidlavą! <br/><b>parbrúožti</b>. <span class="explanation">smarkiai pareiti, pardrožti: </span> Jau parbruožė sveteliai. <br/><b>pérbruožti</b>. <span class="explanation">perdrėksti, perbrėžti: </span> Tuo tarpu ir klevas virsdamas perbruožė tėvui žandą, o raganą visai užmušė. <br/><b>užbrúožti, </b>užbruõžti, -ia, ùžbruožė<br/>1. <span class="explanation">užbrėžti, užžymėti brūkšniu: </span> Užbruožk, kur reikia nupjauti. Užsìbruožiau vietą, kur skersinį prikalti. <br/>2. <span class="explanation">užkliūti: </span> Virvė bebraukiant ažsibrúožia. Ažsibruožė vežimas. <br/>3. <span class="explanation">užsispirti, užsiožiuoti: </span> </span> Arklys užsibrúožė ir nė iš vietos nepajuda. Kad užsibruožia, tai negali jai nieko padaryti. Kai ažsibruõžia, tai tu jį nors ažmušk. <span class="explanation">pasiryžti: </span> Jeigu aš užsìbruožiau, tai ir padarysiu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.