.
bū́bčioti, -ioja, -iojo. būbauti 1: Ko ta karvė bū́bčio [ja],
gal gerti nora? Baubliai būbčioja tarsi ežero dugne.
parbū́bčioti. būbčiojant pareiti ar parbėgti: Karvė parbū́bčio [ja] iš laukų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.