capénti, -ẽna, -ẽno.
1. eiti ar bėgti smulkiais žingsneliais: Kurgi, vaikeli, capenì vis paknopstom? Širmiukas tankiai capeno.
2. ėdant čiaukšnoti: Kiaulė ėsdama capẽna.
nucapénti
1. nueiti ar nubėgti: Ir vaikas paskui nucapẽno. Mes nucapenom kaip šuneliai į trobą.
2. nudraskyti, nuskabyti, nukramtyti: Žąsis nucapẽno visą [medelio] žievę.
parcapénti. pareiti: Kol parcapénsiu, ir sutems.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.