dribčióti, -iója, -iójo. drìbčioti, -ioja, -iojo.
1. dribinėti, dribti: Nuo stogo sniegas jau po biškį dribčiója.
2. draibstytis: Tinginys dribčió [ja],
kur tik randa vietą, t. y. drimba, gulas.
3. kratytis, dribsėti: Ko tu eini dribčiódamas? Tas Jurgis gerai šoktų, tik truputį dribčiója. Dribčiódamas bėga arklys.
4. nerangiai bėgti, eiti dribsint: Nutukus boba dribčió [ja] – dribt dribt [bėga]. Ko ta storoji Magdė taip anksti į paupį dribčiójo?
atidribčióti. atidribsėti: Aš nuėjau, žiūrau – ir ji atdribčiója paskui.
nudribčióti.
1. nudribsėti: Šunes nenoromis nudribčiojo atgal.
2. dribčiojant (šokinėjant) nuvargti: Štai, jau kiti visai nusidribčiojot, lenktynių bešokdami.
pardribčióti. pardribsėti: Ir piemuo pardribčiójo paskui gyvulius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.