dū́zginti (-yti), -ina, -ino, dū̃zginti, dùzginti
1. dūzgėti 1: Kas ten duris dū́zgina? Vėjas langines dùzgina.
2. daryti, dirbti dūzgant: Kam audei dū́zginai plonąsias drobeles? Jau girdėt dū̃zgina (kulia su mašina) .
3. judinti, purtyti, kratyti: Dū́zgina kaulus važiuojant, kad krato. Šuniukas įsikibo į padelkas ir dùzgina.
išdū́zginti. dūzginant padaryti: Aš išaudžiau, išdūzginau, plonas drobeles susidėjau.
nudū́zginti. nudūzgėti: Į karietą įsodino ir į Vilnių nudū́zgino.
padū́zginti
1. padaužyti, pabelsti: Tai už lango sušvilps, sudainuos, tai langinę paduzgins. Padū́zgink priėjęs duris, ir atidarys.
2. papurtyti: Išversk maišą ir ant kubilo padùzgink [, kad miltai išbyrėtų]. | Padū̃zgink (pašokink) tą mergelę.
pardū́zginti. pardūzgėti: Šėpą ir mes galėsim pardū́zgyti.
sudū́zginti
1. sudūzgėti 1: Sudū́zgino kaži kas į langą, ir atsibudau. Mergele lelijėle, eik tykiai per dvarelį, nesudū́zgink dvarelio, nepabudink tėvelio.
2. pajudinti, papurtyti: Onytė suduzgino duris visomis jėgomis, bet jos nė nesudrebėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.