retúoti, -úoja, -avo, rėtúoti.
1. daryti retą, retinti: Aš retúoju audimą, t. y. drūžėmis retą darau.
2. iš reto, lėtai kalbėti, pasakoti: Kad šneki, šnekėk, o kad kalbos neturi, nėr čia ko retúoja. Nerėtúok, greičiau sakyk. Retavaũ retavaũ – kaip stoka kalbos, teip stoka. Retúoja retúoja, nusibosta galo laukt. Malvina labai rėtúoja. Greičiau rėtúok, ba itep galo nesulauksme!
3. lėtai dirbti: Kaip tau ne sarmata, pakelėj ariant, teip rėtúot! Rėtúoja kaip ne prieš šventę. Toks te jo ir darbas – bet tik retúoja. Neretúok, valgis atauš.
4. pamažu eiti: Aušta – ir retúoja seniokas an galvijus.
išretúoti. iš reto, lėtai išsakyti: Paki anas išrėtuõs, tai nusbos ir laukt. Kad išretúoja kaip senas.
nuretúoti. iš reto, lėtai nusakyti, papasakoti: Kad nurėtãvo, tai yr ko klausyt.
paretúoti. lėtai, tingint kiek padirbėti: Paretãvo atejęs, o valgo až tris.
priretúoti. pridelsti, pritingėti: Priretúosi namie, nes (nors) svetimui dirbk kai žmogus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.