.
gỹti, gẽna, gìnė.
1. ginti 1: Gyk šunį laukan. | Kad pradėjai, tai ir gỹk (sakyk) tą pasaką.
2. ginti 3: Jiem šiemet pradieniais gỹti (kas antrą dieną ganyti) . Piemenėliai, piemenytės, jau gal gysma galvijėlius? Gỹkit, vaikai, jau pusryčiai! – Gẽnam, gẽnam! Kad tu gysi margus jaučius, varyk vieškelaičiu. Márge, šiu gỹt!
apgỹti, àpgena, àpginė. apvaryti (galvijus) aplink, aplenkiant ką: Nemokėjai aplink apgỹti karves – būtų nei tvoros nesulaužę.
atgỹti, àtgena, àtginė. atginti 3: Ralio, ralio aš viena ganau, atgyk ir tu – mes būsim du. Atgena karves. Piemenys jau atàginė namo galvijus. Atsìginė pagal pamiškę ganyti.
įgỹti, į̃gena, į̃ginė. įginti: Į̃ginė miško pakraštėlin.
išgỹti, ìšgena, ìšginė. išginti:
1. Aš tave išgysiu, kur pipirai auga, velniai vaikus peri.
2. Tėvulis. pats išgydavai bandelę. Greičiau išgỹkim karves. Ìšginiau rytelio (pavadavau piemenį lig pusryčių) .
nugỹti, nùgena, nùginė
1. nuginti 1: Eik, nugyk tuos arklius nuo rugių.
2. nuginti 3: Nenugỹkit toli galvijų! Nùginėm galulaukėn.
pargỹti, par̃gena, par̃ginė. parginti 2: Eik, pargyk gyvolius. Jau par̃gena galvijus.
pérgyti. pervaryti gyvulius per ką ar iš vienos vietos į kitą: Pérginiau karves per griovelį. Pérgykim galvijus, kur daugiau žolės.
pragỹti, pràgena, pràginė. praginti:
1. Praginė prošal pulką galvijų.
2. Kad teip darys, pragys kaipmat iš vietos.
prigỹti, prìgena, prìginė. priginti 2: Dobilai jau nusipjovė, tai ligi daržo galima jau prigỹti. Lig Pyvesai dabar neprìgenam.
sugỹti, sùgena, sùginė. suginti 1: Sùginė galvijus ant diendaržį. Ar sùgeni su juo?
užgỹti, ùžgena, ùžginė. užginti 4: Apžėlus dirva žole, reik užgỹti karves ir nuganyti. | Užgỹkim už krūmų, tai bus užuvėja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.