pariaumoti

riaumóti, -ója, -ójo, riáumoti, -oja, -ojo.

1. storu, smarkiu balsu baubti, mauroti: Pro šalį einant, tas bulius riaumoja, net baisu darosi. Einu pro bandą, ogi girdžiu – bulius kad riaumója, kad riaumója; parsigandus kad pakūriau! Bulius riaumódamas piemenį nusivijo. Ko ta juodoji taip riaumója, turbūt bulių ieško? Jauni vyrai žemelę kaip duonutę raiko, jauteliai, pirma jo eidami, riaumoja. Tiras nepasijudino iš vietos, tik grasinamai riaumodamas atsistojo ant užpakalinių kojų. Kulka pataikė į uolą, ant kurios liūtas riaumojo. Parlėkė slibinas su devyniomis galvomis ir, baisiai riaumodamas, pareikalavo skubiai duoti vakarienės. Gano pagiryje Baltrus sau dainuodamas, ir ateina ragana baisi, ateina riaumodama. Juoda meška be kojų bėga per lauką riaumodama.

2. pratisai, su pertrūkiais ir pasmarkėjimais ūžti, kaukti: Purvinais vieškeliais riaumodami grįžo po darbo traktoriai. Stumdydami žemių kalnus, statybos aikštelėje riaumojo buldozeriai. Kažkur riaumojo tankai, griūdami trioškėjo medžiai. Didžiulė sirena bokšte riaumodavo dieną ir naktį. Baltmarė banguoja, riaumodama siaučia. Vėjas pūtė dar smarkiau, vandens kalnai riaumodami ritosi po mumis ir tiesiog per mus. O jūros bangos gailiai riaumojo, į uolą trankės! Vėjas žaliųjų pušelių kasose net išsijuosęs baisingai riaumoja. Riaumojo vėtra ir lietus. O už kelių šimtų metrų nuo šio idiliško kampelio riaumoja Vilniaus – Kauno autostrada.

3. smarkiai, storu, piktu balsu bartis, rėkti: Riaumók – lyg kas čia tavęs bijo! Ko čia dabar riaumóji? Ar aš kalta?! Ateina kai bulius riaumodamas. Negal gražiai žodį ištart, o riaumója kap bulius. Vaikeli, valdykis! Negražu teip riaumóti! storu balsu, garsiai sakyti, kalbėti, giedoti: Gulintis kampe žmogus ėmė kažką riaumoti. Niekas giesmių neriaumojo, nei žvakės nepleškėjo prie numirėlio.
atriaumóti.

1. baubiant, maurojant ateiti: Bulius atriaumója – bėkim. Toks baisus bulius atbaubia, atriaumója.

2. atburgzti, atūžti: Priešais atriaumoja traktorius, apsukęs varsną.
įriaumóti. įeiti baubiant, maurojant.
išriaumóti. piktai išrėkti: Tėvas man esi! – išriaumojo. – Daugiau kaip tėvas!
nuriaumóti. nuūžti, nudundėti: Viauksėjo žaibo greičiu skriedamos žemyn bombos, drioksėjo ir toli aidu nuriaumodavo kurtūs sprogimai.
pariaumóti. piktai parėkti: Manai, aš nusigąsiu, kad tu pariaumósi.
suriaumóti.

1. subaubti, sumauroti: Piktai suriaumojęs, jis. atsigręžė į puolikus. Bulius suriaumojo ir ragu rėžė į kupstą. Duok parūkyt pypkutį, – suriaumojo smakas. Visi [žvėrys] iš karto kiekvienas savo balsu suriaumojo, kad galvažudžiams iš baimės net plaukai ant galvos atsistojo.

2. sugriaudėti, sukaukti: Suriaumojo patrankos. Bet man negaila vasaros ir nebijau žiemos, – tegu pūgų nors tūkstančiai pusnynuos suriaumos!

3. piktu balsu surėkti: Jis ir prie svetimų žmonių teip suriaumója. Kieme suriaumoja sargo balsas, ir turi pasitraukti nuo lango. Eik šalin! – suriaumojo jis įsiutęs.
užriaumóti

1. užbaubti, užmauroti: Vilkas atsitrauks – meška gali užriaumoti.

2. užūžti, užkaukti: Aukštybėse vėl užriaumoja nematomas lėktuvas, o gal visa grandis ar eskadrilė.

3. užrėkti: Senis kad užriaumójo, net šiurpas mane nukrėtė. storu balsu, garsiai uždainuoti: Parė [jo] vyras iš karčemos labai nespakainas, uždainavo užriaumójo savo bjaurias dainas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>riaumóti, </b>-ója, -ójo, riáumoti, -oja, -ojo. <br/>1. <span class="explanation">storu, smarkiu balsu baubti, mauroti: </span> Pro šalį einant, tas bulius riaumoja, net baisu darosi. Einu pro bandą, ogi girdžiu – bulius kad riaumója, kad riaumója; parsigandus kad pakūriau! Bulius riaumódamas piemenį nusivijo. Ko ta juodoji taip riaumója, turbūt bulių ieško? Jauni vyrai žemelę kaip duonutę raiko, jauteliai, pirma jo eidami, riaumoja. Tiras nepasijudino iš vietos, tik grasinamai riaumodamas atsistojo ant užpakalinių kojų. Kulka pataikė į uolą, ant kurios liūtas riaumojo. Parlėkė slibinas su devyniomis galvomis ir, baisiai riaumodamas, pareikalavo skubiai duoti vakarienės. Gano pagiryje Baltrus sau dainuodamas, ir ateina ragana baisi, ateina riaumodama. Juoda meška be kojų bėga per lauką riaumodama. <br/>2. <span class="explanation">pratisai, su pertrūkiais ir pasmarkėjimais ūžti, kaukti: </span> Purvinais vieškeliais riaumodami grįžo po darbo traktoriai. Stumdydami žemių kalnus, statybos aikštelėje riaumojo buldozeriai. Kažkur riaumojo tankai, griūdami trioškėjo medžiai. Didžiulė sirena bokšte riaumodavo dieną ir naktį. Baltmarė banguoja, riaumodama siaučia. Vėjas pūtė dar smarkiau, vandens kalnai riaumodami ritosi po mumis ir tiesiog per mus. O jūros bangos gailiai riaumojo, į uolą trankės! Vėjas žaliųjų pušelių kasose net išsijuosęs baisingai riaumoja. Riaumojo vėtra ir lietus. O už kelių šimtų metrų nuo šio idiliško kampelio riaumoja Vilniaus – Kauno autostrada. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai, storu, piktu balsu bartis, rėkti: </span> Riaumók – lyg kas čia tavęs bijo! Ko čia dabar riaumóji? Ar aš kalta?! Ateina kai bulius riaumodamas. Negal gražiai žodį ištart, o riaumója kap bulius. Vaikeli, valdykis! Negražu teip riaumóti! <span class="explanation">storu balsu, garsiai sakyti, kalbėti, giedoti: </span> Gulintis kampe žmogus ėmė kažką riaumoti. Niekas giesmių neriaumojo, nei žvakės nepleškėjo prie numirėlio. <br/><b>atriaumóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">baubiant, maurojant ateiti: </span> Bulius atriaumója – bėkim. Toks baisus bulius atbaubia, atriaumója. <br/>2. <span class="explanation">atburgzti, atūžti: </span> Priešais atriaumoja traktorius, apsukęs varsną. <br/><b>įriaumóti</b>. <span class="explanation">įeiti baubiant, maurojant. </span> <br/><b>išriaumóti</b>. <span class="explanation">piktai išrėkti: </span> Tėvas man esi! – išriaumojo. – Daugiau kaip tėvas! <br/><b>nuriaumóti</b>. <span class="explanation">nuūžti, nudundėti: </span> Viauksėjo žaibo greičiu skriedamos žemyn bombos, drioksėjo ir toli aidu nuriaumodavo kurtūs sprogimai. <br/><b>pariaumóti</b>. <span class="explanation">piktai parėkti: </span> Manai, aš nusigąsiu, kad tu pariaumósi. <br/><b>suriaumóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">subaubti, sumauroti: </span> Piktai suriaumojęs, jis. atsigręžė į puolikus. Bulius suriaumojo ir ragu rėžė į kupstą. Duok parūkyt pypkutį, – suriaumojo smakas. Visi [žvėrys] iš karto kiekvienas savo balsu suriaumojo, kad galvažudžiams iš baimės net plaukai ant galvos atsistojo. <br/>2. <span class="explanation">sugriaudėti, sukaukti: </span> Suriaumojo patrankos. Bet man negaila vasaros ir nebijau žiemos, – tegu pūgų nors tūkstančiai pusnynuos suriaumos! <br/>3. <span class="explanation">piktu balsu surėkti: </span> Jis ir prie svetimų žmonių teip suriaumója. Kieme suriaumoja sargo balsas, ir turi pasitraukti nuo lango. Eik šalin! – suriaumojo jis įsiutęs. <br/><b>užriaumóti</b><br/>1. <span class="explanation">užbaubti, užmauroti: </span> Vilkas atsitrauks – meška gali užriaumoti. <br/>2. <span class="explanation">užūžti, užkaukti: </span> Aukštybėse vėl užriaumoja nematomas lėktuvas, o gal visa grandis ar eskadrilė. <br/>3. <span class="explanation">užrėkti: </span> Senis kad užriaumójo, net šiurpas mane nukrėtė. <span class="explanation">storu balsu, garsiai uždainuoti: </span> Parė [jo] vyras iš karčemos labai nespakainas, uždainavo užriaumójo savo bjaurias dainas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.