pariebùs, -ì. pãriebus, -i.
1. nesulysęs, apyriebis, riebokas: I tavo karvė y [ra] pãriebi. Juk gražus tas kavalierius – pãriebus toks.
2. riebokai pataisytas, su riebalais: Bagotai mirus, bus pariẽbios kogalės ubagams, t. y. pašers anuos gerai.
pariebiaĩ. pãriebiai: Įsipyliau taukų į kruopus pãriebiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.