.
rikdýti, rìkdo (rìkdžia), rìkdė. rikti.
1. daryti klaidas: Šitą šaliką megzdama, labai rikdžiaũ.
2. klaidinti: Tu jo nerikdýk.
3. trukdyti, kliudyti: Mamutė rašo, nelįsk, Adomuk, nerikdýk! Nerikdyk man skaityt. Nereikia rikdýt, tegul skaito mergiotė. Nutilk ir nerikdyk man mokytis! Nemaniau, kad tamstai rikdžiu – būč tylėjęs. Mes šnekam – [rašantį] rìkdom. Reikia pasiieškoti vietos tykios, kur niekas nekliūva ir mislies jam nerikdžia.
4. ardyti: Veselios rinka (yra), giminės veselijas rikdžia. Lietus baisiai rìkdė kermošių. Rikdyti tvarką.
parikdýti. parikti 1: Pamokslas apie neparikdytiną bažnyčią.
surikdýti
1. surikti 1: Leisk, tuoj suskaitysiu gijas, tik tu nesurikdýk. Kap lenkiškai užkalbdau, tai lietuviškai surikdaũ. Bet kaip tik velniai užgirdo apie tą kalbant, tuoj surikdė jų kalbą.
2. surikti 3: Tu visa surikdei. Kas čia surìkdė jų vestuves?. Kartą piršlys su margu arkliu atvažiavo tėvams pranešti, kad vestuvės susirikdė, t. y. iširo.
3. sutrukdyti, sukliudyti: Atejo svečiai ir surìkdė, būč pabaigus siūt. Mano pati šiandiej teip surìkdė pogulį. Toliau nebeseka vagies, kad jau surìkdo. Surikdeĩ jai skaitymą, eik šalin, nelįsk prie jos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.