pariogsoti
riogsóti, riõgso (riógsi), -ójo.
1. būti (sėdėti, stovėti) be reikalo, nieko neveikiant, karksoti: Ko tu riogsaĩ, ar darbo neturi?! Viralo ni burnon neima, tiesiog nevalgęs riõgso. Ko gi čia riogsaĩ kaip kerplėšas – pastrauk! Neina namo, riõgso i riõgso. Kur taip ilgai riogsójai? Riogsók namie, niekur nesivalkiok! Dyka riõgso – kol nebus graži! Riogsókit jūs gryčioj – žmonės jau žabus susivežė! Vyrai prieg špitolės riogsójo. Ko tu riógsi, ko žiovoji – eik darban! Ko riogsaĩ, ko neini gult – jau laikas. Jei nepadedi dirbt, tai ko da čia riogsaĩ? Ilgai neriogsok, nuėjęs pas kaimyną. Riogsójo riogsójo kai laužas, paskui išsivilko. Nuėjo ir riõgso, o namai tai nerūpi! Riogsók kaip riogsójusi, aš pati nueisiu ir nudirbsiu. Riogsoti, sėdėti kaip mulkis. [Etmonas] par suėjimą pirmo [je] riogsojo vieto [je]. Vilkas riogsojo aukštesniai, o avinėlis daug žemesniai stovėjo. Neduosiu kumelės [važiuoti],
gali riogsoti namie. Pamergėlės suvadytos ir už stalo pasodytos, sėdžia, riogso kaip pelėdos. Varlė riogsojo nustebus kaip riogsojus, tik paskui, plačiai išsižiojus, tarė „kvak“.
2. būti padėtam, pastatytam, stūksoti, kėksoti: Griozdai liko lageryje riogsoti lietuje ir sniege. Netolie nu Kantaučių yra boterė kalva, Šlapkalniu vadinama, ant kuria riogso trys kryžiai. Daržinės buvo, riogsójo be stogų i be sienų, i išvartė vėjas. Riõgso nupjautos rugienos. Kai sode riõgso [obuoliai],
tai ne teip suvysta. Dobilai paraugo atolan, supuvo i teberiõgso. Kai kur runkeliai riõgso (auga) neblogiausia. Miesto dar nematyti, bet aprūkę fabrikų kaminai jau matyt riõgso. Pasieniais riogso platūs suolai. Jos griuvėsiai ir dabar teberiogso. Pono statyta grytelė ir dabar dar teberiõgso. Riogso tarp pupų kaip velnias. Kūnai žirgų, vyrų sumuštų šūsnimis riogsojo. Gyvačių riogso suvirtę kalnai. Viduj marių riogsojus uola. Teriogso viedras prie šulnio – da girdis arklius. Inrioglinta šėpa riõgso parioglinta, t. y. stovi. Žaginiai riõgso visus metus ant lauko – supus. Tegu jį. balas, teriõgso (netaisyk) . Įdėjau šėpon knygą, tai riogsójo riogsójo, ir dabar teberiõgso. Lyg baidyklė, išskėtusi rankas, riogso vėtros išverstas eglės kelmas. Kur žalias miškas snaudė, šlamėjo, vieni kalnai ir dirvonai beriogso. Ant varstoto riogsojo nebaigtas dirbti ratas. Matai, malkos sukapotos ir sudėtos, tik vienas šakalys riogso skyrium. Du bėga, du veja, du spokso, du kiokso, du riogso, o vienuoliktas pliekia. Tarp dviejų ežerų kalnas riogso.
3. turėti vietą, dirbti: Viena bugaltarka (buhalterė) riõgso technikume, o kitas matinyku. Tas, kur riõgso gyvulių punkte, tas galia padėt. Metus pasimokys Kaune – galės riogsót kokiam kiokse (kioske) . Tas zekis instruktorium riõgso, tai nebeina dirbt. Keturi metai ir keturi mėnesiai reiks riogsót (mokytis) .
4. gyventi, būti: Gal da riogsójęs riogsósiu. Vieni dujan [bernai] riõgso, nei ženijas, nei ką. Vietos par akis: seniai vieni riõgso, o šitoks namas! Riogsaĩ, ir viskas: reikia gyvent. Ana buvo Jonavoj, o diedai riogsójo čia. Riogsaĩ da, ale jau nieko nebėr.
išriogsóti.
1. išbūti, nieko neveikiant, iškarksoti: Visą dieną išriogsójai be darbo. Per visą mielą žiemelę pas pečių išriogsójo, pančių, ir tų neprisivijo. O antras [velnias] ant suolelio kalvė [je] išriogsójo trejus metus.
2. išstyroti, iškėksoti: Tinginio padargai visą žiemą išriogsójo lauke. Šautuvas išriogsójo kampe visą vasarą.
3. išbūti kuo, išdirbti: Penkiolika metų išriogsójo [viršaičiu].
3. išbūti, išgyventi: Juk tai gerai, kai išriõgso [vištos] per žiemą, pasku deda pavasarį.
pariogsóti. pabūti kur: Sustirsi kaip kalė besivalkiodama, – rėkė vaikas, – nepariogsojai vietoje….
pérriogsoti. prabūti, praleisti (laiką): Levelis perriogsojo visą žiemą Linkuvoj. Pérriogsojo visą dieną.
prariogsóti. prabūti, nieko neveikiant: Tai tu ir prariogsójai patį geriausią laiką.
pririogsóti. užtektinai pribūti, nieko neveikiant: Einam namo, pririogsójai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.