parkaršti

.
kar̃šti, -ia (-a), -ė (-o), káršti

1. karštuvais kedenti, šukuoti vilnas prieš verpiant: Karšiu vilnas. Marti vilnas kar̃šia su karštuvais. Moterys karša vilnas. Jie išėjo vilnų kar̃šti. Kitą savaitę važiuosim vilnų karšti. Fabrike geriau kar̃šti vilnas negu namuose. Juozas įsitaisė karšiamąją mašiną. Šitos vilnos jau karštos.

2. šukuoti: Tavo plaukai nekaršti.

3. kapoti, braukti karštuvais nurautų linų galveles: Linus nurovus kar̃šk ir, nukaršęs galvas, mirkyk. Vyrai kar̃šia linus. Jei linai raunami saujomis, juos karšia šukomis. Šiemet linus kulsma ar kar̃šma? Moterys vakare kar̃šė linus. Dieną raudavom [linus],
vakarais ir rytais kar̃šdavom. Tavo lineliai nekaršti. Karšiamieji kabliai.

4. mušti, perti, lupti: Tėvas jam kar̃šia kar̃šia – ir vis tas pats. Tėvas kar̃ša sūnų. Joną tę kad jau kar̃šė, tai kar̃šė. Bėk greičiau namo, ba močia taũ kar̃š.

5. greitai, smarkiai bėgti, važiuoti: Kiškis par laukus kar̃šia. Kar̃šia kaip vilką pamatęs. Kur tu karšì? Kur taip karši uždusęs? Kad jau kar̃šia vieškeliu – ir greitumėlis gi jo! Jau kar̃ša namo. Keleiviai, nieko neatbodami, karšė toliau. Tai kar̃šia: arklys net zovada lekia. Karšk tiek kelio.

6. godžiai valgyti: Kar̃šia, lyg devynias dienas nevalgęs būtų. Tai kar̃šia kopūstus, net ausys lapsi. Jei čia man inpylėt, tai aš karšiu. Galėsi kar̃št: šiandie tavo košės išviriau. Ot kar̃šia – bliūdą priepilnį kap žu savęs žumetė.

7. smarkiai lyti: Kar̃šia lietus, ir tiek. Kur aš eisiu, tep lietus karšia. Čia, rodos, nelyta, o Prienuose tai smarkiai karšė. Kar̃šė per visą dieną lietus, pripliupino klanus.

8. smarkiai pūsti: Mūsų apylinkėje taip karšė, kad net stogus sugriovė.

9. pulti, gelti: Dėl lietaus sekas ganyt, bet tik varmai nekaršia.
[į] káilį kar̃šti mušti baudžiant: Oi kar̃šiu káilin, jei nepasitaisysi. [Dvarų] ekonomai karšdavo kailį su vytimis ir botagais. Reiks tau kailį karšti. Karštas kailis klusnesnis.
apkar̃šti, -ia, àpkaršė.

1. pavirš sukaršti: Tai àpkaršėt àpkaršėt – ir gatava.

2. aplenkti karšiant: Jūs mūsų neapkar̃šite.

3. apmušti, apkulti: Kad apkaršiù, tai net staugsi. Apkar̃šk gerai, tai žinos kitą kartą neklausyti!
atkar̃šti, -ia, àtkaršė (-o)

1. išperti, apkulti, apmušti: Àtkaršiau jį, tai, regi, kap klauso. Atkaršiau atkaršiau, tai dar tyli, neverkia. Kad mušė, tai mušė – atkaršė ir šonus. Tėvas jį dar mažiuką atkar̃šdavo. Kai atkar̃šiu gerai, tai žinosi, kaip burblent prieš tėvą. Tavo ščėstis – likai neatàkarštas.

2. greitai atkakti, atvykti: Pėsčias atkaršo tiesiai. Kada norėsi pasilsėt – ir atkaršk.
įkar̃šti, -ia, į̃karšė

1. prikaršti: Į̃karšiau aš vilnų šmotą.

2. prilupti, pripliekti: Kai į̃karšė, tai tuoj prisipažino. Aš jam įkar̃šiu už tą darbą. Įkar̃škit jam penkias uodegon. Inkar̃šk tu jam gerai, tai bus geras vaikas.
į káilį (
į klỹną) įkar̃šti sumušti baudžiant: Aš jam gerai įkaršiau į kailį. Įkar̃šk gerai jam į klỹną, kad atsimintų.
iškar̃šti, -ia, ìškaršė.

1. iškedenti, iššukuoti vilnas karštuvais, paruošti vilnas verpti: Tokios suveltos vilnos, kaipgi ir iškar̃šti. Jau kūma ìškaršei vilnas, tai dabar man padėk. Išsikar̃šę vilnas, tuoj eisime namo.

2. nušukuoti, nubraukti linų galveles: Iškarštus linus į lauką jau nugabena.

3. išperti, išpliekti: Iškaršiu nugarą.

4. išauklėti, išlavinti: Nebijok, jį tenai iškarš gerai.

5. greitai išvalgyti: Dvi lėkštes sriubos iškaršė.
káilį (
kalniẽrį) iškar̃šti sumušti baudžiant: Kai ìškaršiau gerai kalniẽrį, vaikas kai šventas pasidarė. Tai iškaršė kailį: kol bus gyvas, atsimins. Iškárš kas nors tau gerai káilį už tokį darbą. Kai iškaršiu jums kailius, tai liausitės sapnus apsakinėjusios! Iškarštum kailį vaikui – klausytų, ir dar kaip! Neišmanėlis! Iškarštų smagiai kailį saviškei, ir gana!
káilį išsikar̃šti tarp savęs pasimušti: Išsikar̃šę vienas antram káilį nurimo.
nukar̃šti, -ia, nùkaršė (-o)

1. sukaršti, nubaigti karšti: Nùkaršė visas vilnas.

2. nubraukti, nušukuoti linus (jų galveles): Visus linus bematant nukaršė. Ir nukaršiau žalią liną. Jau linai nukarštì, reiks mirkyti. Nukarštos linų galvutės labai greitai sukaista.

3. nuperti, nupliekti: Nùkaršė, kad to vertas buvo. Nùkaršiau botagu arkliagonius, dabar jau arklių nebeleis avižõs.

4. greitai nuvažiuoti, nueiti: Nùkaršiau miestan laiško pasiimti. Per valandą ir nukaršiu – šitiek čia kelio. Vežiko neradome: nukaršė su kuo kitu. Tep užpykau ant vaiko, kažkur nukaršo (išbėgo, dingo) .

5. palyti: Smarkiai nukaršė lietus.
káilį nukar̃šti sumušti baudžiant: Kai nukaršiu kailį, tai žinosi!
pakar̃šti, -ia, pàkaršė

1. kiek pakedenti karštuvais vilnas: Tu už mane pakar̃šk, aš eisiu daugiau vilnų atsinešti.

2. papliekti, pamušti: Pakaršiau jai nugarą, tai dabar kaip šilkinė. Paskui pačiai truputį pakaršė nugarą, ir gyvena sau toliau laimingai. Susitarė visa ūlyčia tą vagį pakar̃št.

3. smagiai pavalgyti: Parėjęs radau bulvienės, tai kad pakaršiau.
parkar̃šti, -ia, par̃karšė. greitai pareiti, parvažiuoti, pardrožti: Kai sesuo sužinos, kad tu sergi, pėsčia parkarš iš Kėdainių.
pérkaršti.

1. dar kartą iškaršti: Vežk vilnas pérkaršti, o tai beveik tokios, kaip ir buvo.

2. permušti, perdaužti: Sakiau, kad tose nibrėse kam nors galvą párkarš.
prakar̃šti, -ia, pràkaršė.

1. kiek iškaršti: Prakar̃šk vilnų kojinėm.

2. praskelti, pramušti: Anam vaikai su akminu galvą pràkaršė.
prikar̃šti, -ia, prìkaršė (-o)

1. prikedenti, prišukuoti karštuvais: Mūsų daug prikaršė vilnų. Prisikaršė vilnų visai žiemai verpti.

2. prilupti, primušti: Prikar̃šo piemenį, kad tas inleido galvijus vasarojun. Prìkaršė, kai neklausė tėvo. Teip anys prikaršo šaučių, kad anas vargiai išėjo iš gryčios.

3. daug privalgyti, prikirsti: Mes prie bliūdo nepuikūs – jau prikaršėm. Su lašiniais kopūstų gerai prikar̃šk, tai būsi vyras.
sukar̃šti, -ia, sùkaršė

1. sukedenti karštuvais: Aš sùkaršiau vilnas. Vakar pūdą vilnų sukaršiau. Ar jau sukaršėt savo vilnas? Teip gražiai vilnos sukarštos, net gera verpti. Vilnų susikaršiau keturiolika svarų. Šiandie buvom mieste susikaršt vilnų. Turiu suskaršus vilnos, tik reikia praver̃pt.

2. suduoti, supliekti: Ka sùkaršė per alkūnę, tai ranka nutirpo. Reikia ir sukar̃št gerai – neklauso.

3. greitai sukeliauti: Greitai sukaršei tiek kelio.

4. godžiai, greitai suvalgyti: Tik palik ant stalo lašinius – ir sukaršia.

5. smagiai palyti: Gerai sùkaršė lytus. Apie mus sùkaršė gerokai lytus.

į skū̃rą sukar̃šti sumušti: Tam kalviuo vyrai gerokai sùkaršė į skū̃rą.
užkar̃šti, -ia, ùžkaršė

1. užduoti, užkirsti: Smagiai užkaršk. Užkaršiau per nugarą jamui. Jam tėvas ùžkaršė per kelnes. Iš kur tas guzas: ar kas ùžkaršė? Užkar̃šk gerai per nagus, ir paleis. Nors sykį milč, bo kai užkar̃šiu! Pasakoji nepasakoji, bet kai užkarši, tai tada klauso. Bene ùžkaršė per sprandą?

2. smagiai užvalgyti: Dar užkar̃š karštos košės vyrai.

3. smagiai užlyti: Gal dabar ir gerai lietus užkar̃š.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'parkarsti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kar̃šti, </b>-ia (-a), -ė (-o), káršti<br/>1. <span class="explanation">karštuvais kedenti, šukuoti vilnas prieš verpiant: </span> Karšiu vilnas. Marti vilnas kar̃šia su karštuvais. Moterys karša vilnas. Jie išėjo vilnų kar̃šti. Kitą savaitę važiuosim vilnų karšti. Fabrike geriau kar̃šti vilnas negu namuose. Juozas įsitaisė karšiamąją mašiną. Šitos vilnos jau karštos. <br/>2. <span class="explanation">šukuoti: </span> Tavo plaukai nekaršti. <br/>3. <span class="explanation">kapoti, braukti karštuvais nurautų linų galveles: </span> Linus nurovus kar̃šk ir, nukaršęs galvas, mirkyk. Vyrai kar̃šia linus. Jei linai raunami saujomis, juos karšia šukomis. Šiemet linus kulsma ar kar̃šma? Moterys vakare kar̃šė linus. Dieną raudavom [linus], vakarais ir rytais kar̃šdavom. Tavo lineliai nekaršti. Karšiamieji kabliai. <br/>4. <span class="explanation">mušti, perti, lupti: </span> Tėvas jam kar̃šia kar̃šia – ir vis tas pats. Tėvas kar̃ša sūnų. Joną tę kad jau kar̃šė, tai kar̃šė. Bėk greičiau namo, ba močia taũ kar̃š. <br/>5. <span class="explanation">greitai, smarkiai bėgti, važiuoti: </span> Kiškis par laukus kar̃šia. Kar̃šia kaip vilką pamatęs. Kur tu karšì? Kur taip karši uždusęs? Kad jau kar̃šia vieškeliu – ir greitumėlis gi jo! Jau kar̃ša namo. Keleiviai, nieko neatbodami, karšė toliau. Tai kar̃šia: arklys net zovada lekia. Karšk tiek kelio. <br/>6. <span class="explanation">godžiai valgyti: </span> Kar̃šia, lyg devynias dienas nevalgęs būtų. Tai kar̃šia kopūstus, net ausys lapsi. Jei čia man inpylėt, tai aš karšiu. Galėsi kar̃št: šiandie tavo košės išviriau. Ot kar̃šia – bliūdą priepilnį kap žu savęs žumetė. <br/>7. <span class="explanation">smarkiai lyti: </span> Kar̃šia lietus, ir tiek. Kur aš eisiu, tep lietus karšia. Čia, rodos, nelyta, o Prienuose tai smarkiai karšė. Kar̃šė per visą dieną lietus, pripliupino klanus. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai pūsti: </span> Mūsų apylinkėje taip karšė, kad net stogus sugriovė. <br/>9. <span class="explanation">pulti, gelti: </span> Dėl lietaus sekas ganyt, bet tik varmai nekaršia. <br/><b></b> [į] káilį kar̃šti</b> <span class="explanation">mušti baudžiant: </span> Oi kar̃šiu káilin, jei nepasitaisysi. [Dvarų] ekonomai karšdavo kailį su vytimis ir botagais. Reiks tau kailį karšti. Karštas kailis klusnesnis. <br/><b>apkar̃šti, </b>-ia, àpkaršė. <br/>1. <span class="explanation">pavirš sukaršti: </span> Tai àpkaršėt àpkaršėt <span class="explanation"> – </span> ir gatava. <br/>2. <span class="explanation">aplenkti karšiant: </span> Jūs mūsų neapkar̃šite. <br/>3. <span class="explanation">apmušti, apkulti: </span> Kad apkaršiù, tai net staugsi. Apkar̃šk gerai, tai žinos kitą kartą neklausyti! <br/><b>atkar̃šti, </b>-ia, àtkaršė (-o) <br/>1. <span class="explanation">išperti, apkulti, apmušti: </span> Àtkaršiau jį, tai, regi, kap klauso. Atkaršiau atkaršiau, tai dar tyli, neverkia. Kad mušė, tai mušė – atkaršė ir šonus. Tėvas jį dar mažiuką atkar̃šdavo. Kai atkar̃šiu gerai, tai žinosi, kaip burblent prieš tėvą. Tavo ščėstis – likai neatàkarštas. <br/>2. <span class="explanation">greitai atkakti, atvykti: </span> Pėsčias atkaršo tiesiai. Kada norėsi pasilsėt – ir atkaršk. <br/><b>įkar̃šti, </b>-ia, į̃karšė<br/>1. <span class="explanation">prikaršti: </span> Į̃karšiau aš vilnų šmotą. <br/>2. <span class="explanation">prilupti, pripliekti: </span> Kai į̃karšė, tai tuoj prisipažino. Aš jam įkar̃šiu už tą darbą. Įkar̃škit jam penkias uodegon. Inkar̃šk tu jam gerai, tai bus geras vaikas. <br/><b></b> į káilį (</b><br/><b>į klỹną) įkar̃šti</b> <span class="explanation">sumušti baudžiant: </span> </span> </span> Aš jam gerai įkaršiau į kailį. Įkar̃šk gerai jam į klỹną, kad atsimintų. <br/><b>iškar̃šti, </b>-ia, ìškaršė. <br/>1. <span class="explanation">iškedenti, iššukuoti vilnas karštuvais, paruošti vilnas verpti: </span> Tokios suveltos vilnos, kaipgi ir iškar̃šti. Jau kūma ìškaršei vilnas, tai dabar man padėk. Išsikar̃šę vilnas, tuoj eisime namo. <br/>2. <span class="explanation">nušukuoti, nubraukti linų galveles: </span> Iškarštus linus į lauką jau nugabena. <br/>3. <span class="explanation">išperti, išpliekti: </span> Iškaršiu nugarą. <br/>4. <span class="explanation">išauklėti, išlavinti: </span> Nebijok, jį tenai iškarš gerai. <br/>5. <span class="explanation">greitai išvalgyti: </span> Dvi lėkštes sriubos iškaršė. <br/><b></b> káilį (</b><br/><b>kalniẽrį) iškar̃šti</b> <span class="explanation">sumušti baudžiant: </span> </span> </span> Kai ìškaršiau gerai kalniẽrį, vaikas kai šventas pasidarė. Tai iškaršė kailį: kol bus gyvas, atsimins. Iškárš kas nors tau gerai káilį už tokį darbą. Kai iškaršiu jums kailius, tai liausitės sapnus apsakinėjusios! Iškarštum kailį vaikui – klausytų, ir dar kaip! Neišmanėlis! Iškarštų smagiai kailį saviškei, ir gana! <br/><b>káilį išsikar̃šti</b> <span class="explanation">tarp savęs pasimušti: </span> Išsikar̃šę vienas antram káilį nurimo. <br/><b>nukar̃šti, </b>-ia, nùkaršė (-o) <br/>1. <span class="explanation">sukaršti, nubaigti karšti: </span> Nùkaršė visas vilnas. <br/>2. <span class="explanation">nubraukti, nušukuoti linus (jų galveles): </span> Visus linus bematant nukaršė. Ir nukaršiau žalią liną. Jau linai nukarštì, reiks mirkyti. Nukarštos linų galvutės labai greitai sukaista. <br/>3. <span class="explanation">nuperti, nupliekti: </span> Nùkaršė, kad to vertas buvo. Nùkaršiau botagu arkliagonius, dabar jau arklių nebeleis avižõs. <br/>4. <span class="explanation">greitai nuvažiuoti, nueiti: </span> Nùkaršiau miestan laiško pasiimti. Per valandą ir nukaršiu – šitiek čia kelio. Vežiko neradome: nukaršė su kuo kitu. Tep užpykau ant vaiko, kažkur nukaršo <span class="explanation"> (išbėgo, dingo) </span>. <br/>5. <span class="explanation">palyti: </span> Smarkiai nukaršė lietus. <br/><b></b> káilį nukar̃šti</b> <span class="explanation">sumušti baudžiant: </span> </span> </span> Kai nukaršiu kailį, tai žinosi! <br/><b>pakar̃šti, </b>-ia, pàkaršė<br/>1. <span class="explanation">kiek pakedenti karštuvais vilnas: </span> Tu už mane pakar̃šk, aš eisiu daugiau vilnų atsinešti. <br/>2. <span class="explanation">papliekti, pamušti: </span> Pakaršiau jai nugarą, tai dabar kaip šilkinė. Paskui pačiai truputį pakaršė nugarą, ir gyvena sau toliau laimingai. Susitarė visa ūlyčia tą vagį pakar̃št. <br/>3. <span class="explanation">smagiai pavalgyti: </span> Parėjęs radau bulvienės, tai kad pakaršiau. <br/><b>parkar̃šti, </b>-ia, par̃karšė. <span class="explanation">greitai pareiti, parvažiuoti, pardrožti: </span> Kai sesuo sužinos, kad tu sergi, pėsčia parkarš iš Kėdainių. <br/><b>pérkaršti</b>. <br/>1. <span class="explanation">dar kartą iškaršti: </span> Vežk vilnas pérkaršti, o tai beveik tokios, kaip ir buvo. <br/>2. <span class="explanation">permušti, perdaužti: </span> Sakiau, kad tose nibrėse kam nors galvą párkarš. <br/><b>prakar̃šti, </b>-ia, pràkaršė. <br/>1. <span class="explanation">kiek iškaršti: </span> Prakar̃šk vilnų kojinėm. <br/>2. <span class="explanation">praskelti, pramušti: </span> Anam vaikai su akminu galvą pràkaršė. <br/><b>prikar̃šti, </b>-ia, prìkaršė (-o) <br/>1. <span class="explanation">prikedenti, prišukuoti karštuvais: </span> Mūsų daug prikaršė vilnų. Prisikaršė vilnų visai žiemai verpti. <br/>2. <span class="explanation">prilupti, primušti: </span> Prikar̃šo piemenį, kad tas inleido galvijus vasarojun. Prìkaršė, kai neklausė tėvo. Teip anys prikaršo šaučių, kad anas vargiai išėjo iš gryčios. <br/>3. <span class="explanation">daug privalgyti, prikirsti: </span> Mes prie bliūdo nepuikūs – jau prikaršėm. Su lašiniais kopūstų gerai prikar̃šk, tai būsi vyras. <br/><b>sukar̃šti, </b>-ia, sùkaršė<br/>1. <span class="explanation">sukedenti karštuvais: </span> Aš sùkaršiau vilnas. Vakar pūdą vilnų sukaršiau. Ar jau sukaršėt savo vilnas? Teip gražiai vilnos sukarštos, net gera verpti. Vilnų susikaršiau keturiolika svarų. Šiandie buvom mieste susikaršt vilnų. Turiu suskaršus vilnos, tik reikia praver̃pt. <br/>2. <span class="explanation">suduoti, supliekti: </span> Ka sùkaršė per alkūnę, tai ranka nutirpo. Reikia ir sukar̃št gerai – neklauso. <br/>3. <span class="explanation">greitai sukeliauti: </span> Greitai sukaršei tiek kelio. <br/>4. <span class="explanation">godžiai, greitai suvalgyti</span>: Tik palik ant stalo lašinius – ir sukaršia. <br/>5. <span class="explanation">smagiai palyti: </span> Gerai sùkaršė lytus. Apie mus sùkaršė gerokai lytus. <br/><b></b><br/><b>į skū̃rą sukar̃šti</b> <span class="explanation">sumušti: </span> Tam kalviuo vyrai gerokai sùkaršė į skū̃rą. <br/><b>užkar̃šti, </b>-ia, ùžkaršė<br/>1. <span class="explanation">užduoti, užkirsti: </span> Smagiai užkaršk. Užkaršiau per nugarą jamui. Jam tėvas ùžkaršė per kelnes. Iš kur tas guzas: ar kas ùžkaršė? Užkar̃šk gerai per nagus, ir paleis. Nors sykį milč, bo kai užkar̃šiu! Pasakoji nepasakoji, bet kai užkarši, tai tada klauso. Bene ùžkaršė per sprandą? <br/>2. <span class="explanation">smagiai užvalgyti: </span> Dar užkar̃š karštos košės vyrai. <br/>3. <span class="explanation">smagiai užlyti: </span> Gal dabar ir gerai lietus užkar̃š.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.