parkelti

kélti, kẽlia, kė́lė. imti, stumti ką aukštyn; dėti ką į aukštesnę vietą.

1. ką sunkų imti aukštyn: Akmenį kė́liau ir tuoįtimpos nieko nepadariau. Kelk pūrą. Ar pakelsi nuo žemės? Vakar sunkiai kėliau, dabar dieglys šone. Tokiu būdu kaip ir paprastų lėktuvų sparnuose atsiranda statmena keliamoji jėga. Rankos keliamasis raumuo. Keliamasis kranas nuleidinėja jiems plytas. Sukant keliamąsias rankenas važiuojamasis ir lauko ratai pakyla į aukščiausią padėtį. Hidraulinis keliamasis mechanizmas. Keliamoji svirtis.

2. išlaikyti, atlaikyti kokį sunkumą (spaudžiant kam žemyn) ; nešti ant savęs, ant savo paviršiaus: Ledas jau ir gyvulį gali kelt. Karolių kaklai nekelia. Ledas visur jau kẽlia. Balos paviršius tik žmogų kẽlia. Ledas nei kẽlia, nei lūžta. Pašalimas buvo didelis – jau kė́lė žmogų. Na, ir kelias dabar – nei kẽlia, nei laužia. Pašoliu arklį kéla. Žiema buvo speiguota ir visur kelanti. Žemė kelia žolę, žolė kelia rasą. Kad tave, berneli, žemelė nekeltų. Ašaružių žemužė nekėlė. Kad nemirtų – žemė nekeltų, kad negimtų – svieto nebūtų. Oi kad tave, senas diedai, žirgelis nekeltų. Pas mus šiemet obuolių – šakos nèkelia. Rankos nèkela darbų (per daug darbų) . Iš baimės rankos nutirpę nèkelia veikt. Gėrėm, kiek galva kėlė. Anas geria arielką, ale ir kelia (nepasigeria, daug gali išgerti) . Jo kaklas skolų nèkelia, o pats girtauja. Mano širdis nèkelia dabot in alkaną žmogų. Mėsos nė akys nekėlė.

3. kentėti, kęsti: Bėdą ar sielvartą kartu su kuo kélti (kentėti). [Kerštą] jis vienas apsiėmė kelti.

4. dėti, nešti ką į aukštesne ar į kitą vietą: Kelk maišą į ratus. Matai, kokių gabalų pilna žemė pritrupinta! Ko galo negavau bekeldamas į dangų. Sėmenis kélti (linų galvanas į kurtinį, salyklinį dėti džiovinti). Kélk klėtin maišą nuo prieklėčio. Kėliau kojas kilpelėse, rankas kamanose.

5. duoti kam aukštesnę padėtį, daryti, kad kiltų: Mes visada tvirtai ir drąsiai kelsime savo vėliavą anksčiau už kitus. Iškili krūtinė juda, lyg iš apačios kas ją keltų. Ir kėlė motina ant rankų į saulę būsimąjį žmogų. Eit mergelė verkdama, rankas aukštyn keldama. Eina koją už kojos keldamas. Kaip beita (beeina) ? – Kaip koją kelu, teip ir eita (eina) . Kai ažgro [jo],
tai net kojas kẽlia. Ei, žirgai, žirgeli, mano juodbėrėli, kaip aš josiu pas mergelę, kelk aukštai galvelę. Du karveliai klane gėrė, gerdami dūmojo: „Ar mum gerti, ar negerti, ar sparneliai kelti?“. Galvą skauda, net plaukus kelia. Kelkit kardus, muškit būgnus, štai kur mano bernužis. Negali nuskint, toj obelis kelia šakas aukštyn. Uogienojai kaip rūtos kelmais kelmais želia, juodas, raudonas uogas išsirpusias kelia. | Upė ledą jau kẽlia (vanduo kyla) . Kurmiai kelia daržus. Speigas kelia kraukšlį. Ė! pradė [jo] kurmis, žemes keldamas, artintis prie lizdo. Saulė motulė kėlė [rugių daigelius] į dangų. | Statmuo į duotąją tiesę keliamas. Kad šneka, net gryčią kelia (labai balsiai šneka) . Kas aukštai nosį kelia, į adveriją nusimuša. Juo katę glosto, juo uodegą kelia. Katė glostoma kuprą kelia.

6. lipti, kilti aukštyn: Baltas rūkas kelias ties tamsia pakalne. Iš pievų kėlėsi rūkas. Pilka migla nuo šaltinėlio kėlės. Dūmai kelias aukštyn. Kelias juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis. Vanduo keliasi viršun ledo. Dėl žento kelkis į dangų, dėl marčios lįsk į žemę. Kiek įmini, tiek kelias tas molis. O kitos bitys tujaus paskui judvims iš aulio kelias, ir staiga visas spietlius šalin leka. Migla kėlėsi nuo žemės. | Takelis kėlėsi į kalną. Ant aušros kad saulė artinas, kelias anoji žvaizdė, kurią aušros žvaizde vadina. Kap ėmė rėkt, net namai kelias. Nesikelk su gandrais, su varnoms nukrisi. Neskelk aukščiau savo nosies (nesididžiuok) .

7. nuimti: Kels nu galvelės rūtų vainikelį, maus nu pirštelio sidabro žiedelį. nukaisti nuo ugnies: Kelsiu – išvirė bulbės.

8. kabinti, imti nuo vyrių (duris, langą, vartus): Norėjom duris kelti, bet jis pats pasidavė.

9. nusilupti, nuaugti, nueiti. Iš nušalimo nagai kelas žemėn.

10. arti, plėšti: Mas jau baigam kélti pūdymą. Jaunas artojas kelia dirvoną, niūksi ant kuino, dainą niūniuoja. Dvaro dirvos dar nekeltos. Vieversys užgiedojo, reikia aštrint noragus ir eit kelt laukus. Kai aš nueisiu tokioj šaly, kur dirvonus kelia. Oi, katinai, katinėli, ko dirvonų nekėlei, ko linelių nesėjai?
keltinaĩ. Keltinaĩ sėti batviniai tokie buvo: sėji iš rankos, vos po keturių savaičių pararsi (padarysi ežias) . aukštinti, didinti, stiprinti.

1. daryti ką aukštesnį, pakilesnį: Kareivio turia būti krūtinė kelta. Dabar vėl mada keltais pečiais.

2. daryti ką labiau gerbiamą, garsinti: Pas mus geri žmonės keliami. Tas mergaites anie be galo kéla.

3. skirti ką į aukštesnes pareigas, į aukštesnę vietą: Ar galėjo ciecorius be žinios popiežiaus į karalius ką kelti?

4. pūstis, didžiuotis: Jis žino, kad motė aukštai keliasi. O motina juk visada sako: „Nesikelk, vaikeli, nesikelk! Kas aukštyn šoka, žemyn krinta!“. Anas jau per daug viršun kelias.

5. siūlyti rinkti: Bus keliami kandidatai į vietinių tarybų valdžios organų deputatus. Kelti kandidatus į Seimą.

6. aukštinti, stiprinti, didinti: Kelkite naftos gavimo ir perdirbimo tempus! Ar nuneši mane į uošvelę, ar kelsi šlovę pas mergelę? Antrąją [dukterį] kelia (didina metus), o vyresniąją mina (mažina metus) . Kelti laipsniu. | Šitoj aukštai keliama dainelė, reikia jai aukšto balso.

7. gerinti, plėsti: Dažnas tarpueilių purenimas kelia derlių. Yra kėlusys Klaipėda, palyginti su vokyčių laikais.

8. girti: Įteikdamas [dovanas] kiekvienas kėlė savo dovanos nepaprastumą. statyti.

1. padėti kam atsistoti, daryti, kad stovėtų, statyti: Po ligos dar visą mėnesį karvę kélti gavom. Pavasarį, būdavo, gyvulius kelia. Kelamos karvės bloga varškė. Ko nekeliat mumis jaunas iš balto stalelio? | Man tėvelis nepaklausė, neatėjo svirties keltų. Bet prireikus jis ir mūrininką pavaduoja, ir zėdus traukia, ir sparus kelia. | Mergos išejo linų kelti (rinkti nuo pievos atsistovėjusių linų) .

2. stotis (parvirtus, sėdėjus): Komanduojant: kelk! – greitai atsikelti ir taisyklingai atsistoti. Ir kėlęs aukščiausias byskupas vidurin klausė. Į klaną puolęs, sausas nekelsi. Kelkis iš tos pelkės. Parpuolei, ale kelkis. Kelkitės, viešnelės, iš to suolelio. Šeimyna kėlėsi nuo stalo. Į balą puolęs, sausas nesikelsi.

3. stotis, lipti iš guolio pabudus iš miego, pagijus iš ligos: Aš gulu vėlai, o kelù anksti. Kas anksti kelia, tas dantis krapšto. Pūguotą dieną zuikis nekela. Jis kelia saulei netekėjus. Kelkite, kelkite, kelkite. varpas da garsiau ir da aiškiau gaudžia. Cyrulis čiurkščio [ja] – kélk! Tėvai, kelk, tėvai! Dviejų daiktų žmogus niekad negailėjo: kad anksti kėlė, apmaudoj tylėjo. Žmogau, kelk, vilks dabar būt tave papjovęs. Anksti už tai gulė ir vėlai kėlė. Dar gaideliai negiedojo, kaip mamužė kėlė. Anksti rytą kėliau, vandenėlio ėjau. Kelk, seserelė, mano viešnelė, ar dar tu neišmiegojai? Kelsi rytelį te nekeliama, kursi ugnelę neraginama. Jam nerūpėjo rytelį kelti. Tik jam rūpėjo rytelis kelti, pentinužiai nušveisti. Bagočiaus mergelė kėlus dejavo, o vargo mergelė dirbus dainavo. Išėjo lig nekėlęs (labai anksti) . Sakė mane kaimynėliai anksti nekelanti. Jaunūmenė, ankstie kėlusi, laistė [v] andeniu tebgulinčiūsius. Jau diena, keliamas laikas. Buvo pats keliamasis laikas. Anksti kėlus. reiks mums žirgus pasišerti. Anksti rytą keldamai, baltą burną prausdamai stovi bernytis prie šalies. Vėlai kėlęs, dirbsi susivėlęs. Močiutė kė́lės anksti rytelį. Kelkis nedrybsojęs! Kelkis, berneli, negulėk ir atsikėlęs nestovėk! Jurgeli, jog tu žadėjai kelties lig su tamsa. Kelkis, kelkis, mergužėle, vesk žirgelį in rūtų darželį. Jai nerūpėjo rytelį kéltis. Kélkis kultų! Kelkisi, motule! Keliẽs (kelkis), martele! Keliesa, martele, iš aukšto svirnelio. Keliesi, tetušėl, tujai ilgai miegi. Kelies, Viešpatie, kodrin miegsi? Būt [taip anksti dar] nesikelta, kad nebūt atsibaladojęs. Gulėt. per vienus metus niekad nekelantis. Ką tau pridės ankstie kėlusys? Kas rytą keldamos į senatvę įmini. Gyventi kelias senas Vilnius. Saulužė anksti kėlės. | Įsirgęs atgulė ir daugiau nebesikėlė. Vieną rytą ir Taučiuvienė nebesikėlė (susirgo) .

4. atgyti (iš numirusių): Tuojaus ta pana kėlė sveika. Neskels kaulai didžiavyrių iš senelių kapo. Ką jau besivers juoda žemytėlė, ką jau besikels mano motinėlė. Iš numirusių keltis. Trečią dieną kelsis iž numirusių.

5. statyti aikštėn, prieš akis; nurodyti, duoti svarstyti, vykdyti: Šito klausimo aš nė nekelsiu.

6. atgyti, atstatyti savo padėtį: Amžiais pavergta kelias tėvynė; jos atgimimą jaučia dvasia. Iš vargo kėlėsi šalis, išaugt lig saulės pasiryžus. Griuvėsiuose keliasi namai saulėti. Laisva tauta gyventi kėlės. Štai netikėtai kėlėsi tauta ir iš naujo kovojo dėl savo būvio. Neilgai trukus pilis kėlėsi iš irų. Nebkelsis senieji piningai. žadinti, budinti, skatinti; sujusti.

1. žadinti, budinti iš miego: Anksti, anksti be galo, prieš saulę tave kėlė. Jei jis miega, visada jį reikia kelti – pats neatsibunda. Kė́liau kė́liau ir negaliu prikelti. Eik, kél' tu juos valgyt. Darbas kelia, darbas guldo. Močiulė ėjo dukrelės kelti. Kelsi rytelį nekelama (nekelamoji).

2. baidyti iš guolio, priversti bėgti, skristi (žvėrį, paukštį): Lapę kėliau strielčiams, bet nenušavo.

3. skatinti atsirasti: Taboka kosulį kela. Arielka kẽlia į vymą. Keldavo jam tulžį ir konvulsijas. Kela lytų, bet ar lys? Iš vakarų kela tokius galvuotinius, būs pylos (didelio lietaus) . Patepiau [nudegusią ranką],
tai pūslių nekėlė.

4. kviesti, šaukti: Visuotinąjį susiėjimą kels utarninke. Tėvūnai suvadino senuosius savo apygardos į kokią noris pavietę, lauko ar girios, kas vadinos vyrus į kuopą kelti. Tuo nuveikę, kareivius kel ir kariauną tiek (ia). | Policiją kėlė, telegramus mušė, išjodino žmogų į jomarką ieškoti arklavagio.

5. sukilti prieš ką, maištauti: Nes kelsis giminė prieš giminę ir karalystė prieš karalystę. Daug kėlėse pryš mane. Ir kėlusis visà roda.

6. geisti, norėti (patino) . Kiaulė tekiuos kẽlias. Nepilk pamuilių karvei – nesikel̃s jaučiuos. Karvė kelias ant veršių. atsirasti, dygti, augti; pūsti; skleisti.

1. atsirasti: Nuo ko keliasi visokios ligos? – Nuo nešvarumo. Kėlėsi neteisūs liudininkai. Tokie kėlės neprieteliai lietuviams ir žemaičiams nu šiaurei. | Kelias vėjas. Lietus keliasi nuo pietų. Ir kėlės balsas nuo aukšto dangius, ir plaukė per kalnus. Smarvė nuo jų lavonų kelsis. Didi maištai ir sujudimai veldamų prieš savuosius karalius. kėlės.

2. kilti, atsirasti: Žodžiai yra keltiniai (derivativa), kurie nuo kitų pradinių žodžių kelas.

3. berti. Negalima mušt žmogaus šluotražiu – muštą pradės kelt šunvotės. Gal nuo rūdymo blauzdas pradėjo kelt kokiais guzeliais.

4. dygti, augti: Gero [je] žemė [je] daigas greit keliasi. Po lietaus ir avižos pradeda keltis. Ir mūsų žirniai iš pavasario taip gražiai kėlės. Dobilų antra žolė nesikelia (neauga) . Kelmas ir kamėnas medžio stačiai iš šaknių kelas. Dabar kad užlytų, tai rugiai keltųs. Pievos nesìkelia (nepradeda žaliuoti) . Kai nedygo, tai nedygo, o kai kẽlias, tai net iš dirvos virsta. | Gal votis kel̃sis kojoj, kad taip skauda. Man ant dešiniosios akies miežis kẽlas. | Man pirštas keliasi. Kai kojos papadės keliasi, tai baisiai skauda ir odą plėšia.

5. daryti, kad pūstųs, rūgtų: Geros, kūmutėle, tavo mielės, kad kẽlia ragaišį. Kad kopūstai nekeltų vidurių, rauginant į juos reikia dėti krapų. Įdeda į pyragą kelamõsios druskos ir iškepa pampokšlį. Parnešk kelamų̃jų pročkų. | Su purvu, su velėnžeme žemė iškaužo, yra kelanti. Pri kelančios žemės mėšlai yra dedami ant rugių viršaus, pasėjus.

6. tukinti: Kas gi arklį kelia – avižos.

7. turtinti: Beržoro kunigus kapai kela: čia laidojas žmonys iš tol tolesniai.

8. pūstis, kilti, rūgti: Tešla kẽlias. Gerų mielių nupirkai – ragaišis labai gerai kelias. Pažiūrėk, ar duona nesìkelia. Nelabai kelias blynai – miltai gal pasalo. Kelias kaip ant mielių!

9. ilginti: Tie buvo keliamieji metai. gabenti iš vienos vietos į kitą; verti, daryti.

1. gabenti danginti ką į kitą vietą: Rudenį jau reiks ir trobas kélt kolkozan. | Kada bus keliamieji egzaminai? | Kai kurie dialektai mėgsta kirtį iš galūnės kelti arčiau žodžio pradžios. Mesk tu tą savo trobelę ir kelkis pas mane gyventi. Turtingieji grasino, jog nenorinčius keltis [į vienkiemius] nustums į pačius paraisčius. Keliasi iš Panevėžio į Kauną. Kuriems gi teko keltis į laukus (viensėdžiais) – tų kelias buvo kietas ir sunkus. Kur kélsies, čia plunksnos dulkės (keldamasis vis kai ką turėsi palikti, kai ko netekti) .

2. gabenti per vandenį valtimi į kitą krantą: Kélk mane valty par upį. Ties Tumpais kelią̃ [su valtim per Šešupę]. Grapas kėlė su laivais lenkus iš Palangos į Poznanę. Kelk, bernužėli, par ežerėlį, aš eisiu pas močiutę. Dirbysiu laivelį, kelsiu per mareles. [Kopūstus] kẽlia parduot į miestus. Ką šiepimi kélti. Minija buvo kelama: turėjo ne tiltą, bet plūstą.

3. perrišti į kitą vietą (gyvulius ganykloje): Tėvas karvių kelt nuejo. Karvės da tebėr nekéltos. Avys turbūt nuo pat ryto nė kartą nekéltos. Matyt, kad arklys yra tėvuko kéltas, kad nekvankso.

4. daryti, verti (vartus): Užmiršai jau, ir kurion pusėn mūsų vartai keliami. Viena sesytė brolytį rėdė, o ši antroji vartelius kėlė. Vandenėlio ėjau, vario vartus kėliau. Nekelk vartus iki galo. rengti, organizuoti ką.

1. rengti (pokylį, suėjimą): Veselę kė́lė, ir aš ten buvau. Kartu vestuves kelsime. Žyle pelėda versiuos, bet krikštynas kelsiu. Praeina dvi savaitės, ir piršlys su jaunikiu važiuoja susitarti, kada kels vestuves. Par juos labai gerą pagrabą kėlė. Kelsim šokius ir mes. Šeštadienį kélsim vakarušką. Kelti vaišes, laidotuves, nūbangas. Aušrinė svotbą kėlė. Žvẽją (žvejonę) kélti. Puotas kuo puikiausias kelia. Liuob pietus jims kelti. Palaidojus nabaštiką, gėrynę arba pagrabą kėlė. Didelis bankietas keltas buvo. Jie komedijas, balvonų šventes kėlė. Kožną rudenį Žemaičiuose keliami jaučių turgūs. Česnį keliù. Andie [svočios] stalą (vaišes) kėlė Broniai. Kelia jomus stalus, pilnus neižsakytos gardybės. | Ar jis mišias kėlė?

2. daryti (triukšmą, neramumą): Juokeis, siautei ir triukšmą kėlei – pilni namai skambėjimo džiugaus. O tie šilko marškinėliai pasiutimą senei kėlė. Šiandieną žvirbliai lermą kela po kanapius. Toli lakinėjau, kur karaliai vainą kelia. Motina siutinį kéla (siunta, širsta) . Nekelkiat muštynių! Vėl karą kelk su juo. Sienos vainą kela iš šalčio: eižė [ja],
sproginė [ja]. Jisai per dieną gėrė, naktyj peštynes kėlė. Kur žirgeliai liustą kėlė, žemelė skardyta. Maištą kélti. Riaušes kélti. Netvarką kélti. Muzikę daryti, kélti. | Ponios su vėduoklėmis kėlė vėją.
ant kójų kélti sukelti, išjudinti: Viktoras kėlė vyrus ant kojų ir tęsė drąsų žygį.
ant šė́pos kélti tyčiotis, šaipytis iš ko: Nekelk ant šėpos.
bal̃są kélti priešintis, protestuoti: Nekélk bal̃so prieš tėvus.
Diẽvui nekė́lus labai anksti, pro tamsą: Kelia Dievui nekėlus!
į padánges kélti labai garbinti, šlovinti: Pasaulis pergalėtojus kelia į padanges.
į puikýbę kéltis didžiuotis, išdidžiam būti: Nereik, vyre, keltis taip į puikybę.
kalbàs kélti apkalbėti, šmeižti: Kaip vėjai pūtė, medžių šakas laužė, taip mudu jaunu sviets kalbelėms kėlė. Bevelyčiau jau seniai Dunojuj nuskendęs, ne kad savo mergužei tokias kalbas kelčiau. Paliauja ir mudu sviets kalbelėms kėlęs.
kepùrę kélti sveikinti (pasisveikinti ir atsisveikinti): Aš jai kėliau kepurėlę, ji man nė žodelio. Sudievu, mergele, keliu kepurėlę. Ant žirgelio sėdai, kepurėlę kėlei.
kóją (kójos) kélti žengti, eiti: Eglei neramu: bijo kelti kojos iš tėvų namų. O tu tenai nežinosi, kaip kojelių kelti. Jisai, kol gyvas, nekėlė kojos į jojo pirkią. Kad tu čia man daugiau ir kójos nekel̃tum! Žiūrėk, kad nė kojos nekéltum iš namų! Ir šuva kelia koją į svodbą.
rañką kélti mušti; kėsintis mušti; užpulti: Kol mane pasmerksit, kad aš prieš savo tėvą ranką kėliau, man pasiaiškinti leiskit. Jau daugiau nebarsiu, rankelės nekelsiu, valios neturėsiu.
rugiùs kélti parugėm vaikščiojant dainuoti (per tam tikras apeigas): Tarpujurgėj jaunimas vaikšto parugėm, dainuoja – rugiùs kélia. Mergos, einam rugiùs kẽlt!
úodegą kélti rengtis išvykti: Ano neseniai išvažiavo, o dabar ir to jau kelia uodegą.
antkélti, añtkelia, antkė́lė (ančkélti).

1. dėti ką ant ko, užkelti: Antkélk ant vežimo tą vaiką. Antkėlė ant nugaros maišą. [Lapė] liepė liūtui gultis, o žmogui antkelti tą medį ant viršaus. Rankas antsikė́lė ant galvos. Imkiat pinigų, po kiek antsikelste, ir neškiatės iškasę. Pats antsikėlei tą antžygį. Neantsikelk ir pats sau vargą.

2. daryti, kad ateitų, užtraukti: Antkéls dar lytaus tos kaitros, pamatysi!

3. didinti, aukštinti, pakelti: Antkélti mokesnį. Antkėlė brangiau mokėti mokesnius. Seniejai [žmonės] añtkela sau metus, sendinas.
apkélti, àpkelia (apìkelia), apkė́lė.

1. apdėti kuo: Stalas apkeltas gėrybėm.

2. aplenkti, anksčiau už ką atsikeliant iš miego: Visus apkė́liau. Kelk kelk, jau tave jis apkė́lė: jis valgo, o tu guli. Šiandien tu mane apkėlei, ryt aš tave apkélsiu. Vincė pajuto, kad jis jau apkeltas.

3. aplenkti: Aš ją su dviem linų pradalgėm apkė́liau.

4. aptikti, apsirinkti: Apkėliau gerą mišką. Tu jau apkė́lei ten ką, kad eini ir eini kas vakaras. | Lėnesnis kur ir neapikela panos. Ar turi apsikėlus siuvėją? Jis dabar brunetę apsikė́lė. Aš apsikėliau ir vedžiau žmonelę.

5. apjuokti, pašiepti: Kam reikia žmogų apkélti. Šitą berną visos mergos apkeldavo.

6. apkalbėti, apšmeižti: Tą berną jau apkė́lė ten. Jis geras žmogus: be reikalo jį tik apkė́lė. Kas mane bus apkė́lęs? Laukinius žmones iš mažumės mums yra apkėlę būtais ir nebūtais daiktais. Apkeliamų svečių nereik. Ne vienam kaimelyj mergelė augo. žmonužių n'apkalbama, šnektužių neapkeliama.

7. apsitverti: Apsikėlęs drotimis.

8. atsiginti, atsikratyti: Čia drėgmės negali apsikélti.
(su) kalbomìs (apkalbomìs, melaĩs, méile) ap (si) kélti apkalbėti: Savo brolėnę kalbõms apkė́lė. Išgirdusys apei tai, žmonės apkėlė abudu su kalbomis, pasakė Jūzupą esant slinkiu. Apvynėli žalusis, puronėli gražusis, tave tvoroms aptvėrė, mane kalboms apkėlė. Apkalboms apkėlė, o nekaltai. Ji muni visokioms kalboms apkėlė. Melais apkelti. | Pas juos pasimaišyk, tai kad apkels meile. Eisiu aš tau svieto kalboms apsikelti – kad nesulauktumi! Tik kalboms apsikėlėm, o pelną vel [nia] s atėmės.
atkélti, àtkelia, atkė́lė.

1. įstengti ką pakelti iš vietos: Led atkė́liau sunkų kūjį. Gaidys sunkus, negaliu atkélt. Gal tu, brol, arklio jėgas turi? Jaunam neatkelti iš vietos tokios naštos! Jeigu tekinio neàtkeli, tai sunkus vežimas. Sunkus vaikas, kap atkelt. Gelžis toks buvo, kurio penki vyrai nevaliojo atkelti. Žmogelis paėmė. dalgį, neatkėlė nė nuo žemės.

2. atlaikyti, išlaikyti (sunkumą, smūgį): Močiutė smūgio neatkėlė – iš skausmo jai trūko širdis.

3. nukelti ką į šalį, toliau nuo savęs: Atkelk rugių pėdus nuo tako. Ratų galo negaliu atkelt. | Trys akys atkeliamos atgal ant kairiojo virbalo. | Atkėlė tuos vaistus šalin (uždraudė gerti) . Atkelk vyną tavo nuog tavęs.

4. atidėti ką tolesniam laikui ar pakelti į priekį: Ji atkela kelionę iki trijų mėnesių. Atkėlė šventę priekin.

5. truputį į viršų pakelti: Ketvirtą dieną gulia, galvos jau nebatkela. Atkėlęs tą verbūzą ka davė į krūmalį, verbūzas sutižo. Akis atkelia (pažiūri) . Anas atsikelia kirvį i jau derinas kirst galvon.

6. atplėšti, atlupti, atversti; atarti: Atkelkit grindį, rasit rupūžę. Lapė. pavogė bandelę pyrago: ji plutą atkėlė, minkštimą išėdė. Kaip dantys dygo, tai atkėlė smegenis. | Dobilieną žadam atkélti ir vėl sėti avižas. Pavasarį liuob reiks [ariant, plėšiant dirvoną] atkelti, iškelti velėną, o vis su žambiu.

7. pastatyti ką parvirtusį, gulintį, sėdintį: Vilkas jau kelis kartus atkėlė [apvirtusį ant nugaros] grambuolį ir pastatė ant kojų. Jis atkėlė mergaitę ir glaudė ją prie savo krūtinės. Jis bandė atsikélti. Prieš žilą galvą atsikelk. Stovėjusieji atsisėsdavo, sėdėjusieji atsikeldavo. Sugniužus po našta vergavimo dienų, atsikelia tauta. Kad atsikeltų, dangų paremtų. Į klaną puolęs, sausas neatsikelsi. Iš balos atsikė́lęs, nenorėk sausas būti.

8. suimti, surinkti (ant žemės paskleistus, suklotus linus): Atsibuvusius linus jau atkėlėm. Šiandien linus teatkėlėm.

9. atsistoti, išlipti iš guolio, iš patalo pabudus iš miego ar pagijus iš ligos: Ryt atsikelsiu dar prieš saulėtekį. Atsìkeliu anksti, nė cypt, nė brakšt. Aš atsikelsiu, žirgą pasbalnosiu, saulei tekant išjosiu. Atsikėlė dainuodamas, atsigulė dejuodamas. Atsikelt pirm dienos. Atsikelk ma [n] ryto [j] pro gaidį. Atsikė́lęs nuo pirmo gaidžio ir rėkauja. Anksti rytą atsikėlei, mergelę lydėjai. Aš atsikelsiu ir nekeldama (= nekeliama). Atsikėlė tėtužėlis dukrelių budytie. Ankstie rytą atsikėliau ir nuejau į darželį. Kai rytoj parjosiu arklius, žiūrėk, kad man atsikėlęs būtum. | Greitas mano traktorėli, jau saulutė atsikėlė – kelk ir tu. | Parėjęs kaip atsigulė ant pečininko, taip daugiau ir nebeatsikėlė. Jonas tik dabar atsikėlė iš ligos patalo. Anksti atsikėlęs nesgraudinsi.
atsikeltinai. Antroje dienoje jis atsigulė n'atsikeltinai.

10. atgaivinti: Kas numirė, to nebeatkels. atgyti: Kūnai stebuklingu būdu atsikels iš numirusių.

11. atlikti, atšvęsti (pokylį): Ana atkė́lė pagrabą, šermenis su savo nauda, su savo svietu, t. y. nereikėjo pirkti. Atkélti metų sukaktuves. Jie labai geras vestuves atkėlė. Užteko meisos visam metuo ir veselei atkélti. Atkė́liau veseliją. Atkėlė balių. Jau arielkas (piršlybas, sugertuves) atkė́lė.

12. atlaikyti (mišias): Šiandien labai greitai kunigas atkėlė mišias.

13. atgabenti, atkraustyti: Pas mus atkėlė naują mokytoją. Mes neseniai atsikėlėm čia gyvent.

14. keliant atidaryti, atverti (vartus): Pamatę tetą įeinant į savo kiemą, žmonės išbėgdavo jos pasitikti, atkelti vartų. Atkelk vartus – svotai atvažiuoja. Atkélk vartus (karkles). Ir išejo matušelė ir atkėlė vartelius. O ši trečioji, visų jaunoji, vartus atkėlė ir palydėjo. Išeikie, mergele, atkélkie vario vartus. Šviesus mėnesėlis vartužius atkėlė. Viena bėda kitai bėdai vartus àtkelia. Vartus pats atsikelk.

15. užeiti, užtikti: Nuė [jo] anas girion paliuitie; vaikščio [jo],
vaikščio [jo] ir atsikėlė in lapės.

16. atsirasti, kilti: Iš ko jinai. atsìkelia, nėr žinios – sutverta ir laksto.
kóją atkélti ateiti: Ans bijo pas mus ir kóją atkélti. Neatkélsiu aš pas tave kójos, ne! Pirma tai gulė kėlė pas mane, o dabar nė kojos neatkelia.
kójas (kulnìs, padùs) atkélti daug dirbti, pasimiklinti; paskubėti, ką dirbant: Prie žemės (žemės ūkio darbų) reik atkélt kójas. Atkélk gerai kulnìs, pasiskubink, tai išeisi, o ne, tai ir būk namie (nesuspėjęs darbo padirbti) . Reikia gerai padùs atkélt, kad viską paruoštum.
kulnų̃ neàtkelia silpnas, ligotas: Katras kulnų neatkelia, ir tas burną atveria.
žõdį atkélti atsakyti: Ar neturi atkélti žõdį, t. y. atsakyti jamui.
įkélti, į̃kelia, įkė́lė

1. ką sunkų pakėlus įdėti į ką: Įkélk maišą į vežimą. Įkėlė avilį į vinkšnelę. Įsikėlęs su sūnum į drobynas kelis centnerius javų išvažiavo į miestą.

2. įstatyti, įdėti: Mūka šopuke įkelta. Šį vakarą karvė koją įkėlė į pieną bemelžant.

3. įsikraustyti, įsidanginti: Įsikélsime butan, kai bus pabaigtas taisyti.

4. iškilti. Taip įsikėlė (pasižymėjo) su savo gabumu tarp jaunuomenės, kad bernai išrinko jį staršina. Žentas įsikė́lė (= išsikėlė) su gandrais, nukrito su varnomis.

5. įplaukti valtimi: Dar neįkėliau į pusę marelių, o ir ištiko šiaurusis vėjelis. Mes įsikélsim ežeran.

6. padidinti, pakelti (kainą varžybose): Vertelgos įkėlė kainas ložėms ligi dviejų šimtų dolerių. Už viens kito įkė́lė daug, o paskui niekas neperka.
kóją įkélti bent kiek įeiti: Daugiau ji čia man ir kojos neįkels. Jų gyvolių neleisim nė kojos įkelti. Neįkel̃s jis kójos į mano gryčią. Kad tik aš ten įkélsiu kóją, manęs nebeišvarys. Kur pirma gyvulys negalėdavo kojos įkelti, ten dabar auga gražiausi javai arba želia puikiausios pievos. Kad velniui duodi koją įkelti, tai gausi ir sostą jam pataisyti.
kójos įkéltos grabè visai prie mirties: Grabe kojos įkeltos , o dar žemės gauti graibstos.
iškélti, ìškelia, iškė́lė. išimti, ištraukti, išlaipinti; pakelti aukštyn, pakilti; išarti, išplėšti.

1. išimti ką (ppr. sunkų) iš kur nors: Iškélk kūdikį iš lopšio. Žiobt ir apžiojo žuvis meškerę, ir iškėliau lyną. Iškélkite mums avį iš gardo. Sunkus ligonis: iškelamas, įkelamas (pats negali nei išlipti, nei įlipti į lovą) . Su dvim ausim iškelamas rendelis. Iškelti (ištraukti) pinigus iš kišenės. Kryžeivis iškėlė (išmetė) jį iš žirgo. | Kursai iškėlei mane iš ūlyčios smerties. Išsikélsite, ne ką dariusios, ir pačios [avį iš gardo].

2. truputį pakelti iš apačios: Šalnos pavasarį gali rugius iškélt. Pavasario šalnos dobilus iškėlė. Pašalas iškėlė rugius. Velėnžemę (durpžemę), kad šąla, – iškela, kad lyna – pralyna. Iškelama žemė ilgai stova iškaužojusi. Kap iškėlė dantį (skaudantis dantis atrodo iškilęs, pailgėjęs), tai valgyt negaliu. Kelkis, kad tau dantis iškelt! Buvo gražiai pasinešę kopūstai, ale kurmiai iškėlė. Ledą [vanduo] iškėlė visuos upeliuos [pavasarį]. Upė jau didelė, ledas iškéltas. Toj pupa užaugo iki stogui, iškėlė kūlelį ir augo augo. | Palindęs po gero arklio papilve jį iškeldavo kaip ėriuką.

3. išlaipinti, išsodinti: Kad neturi bilieto, pirmo [je] stoty iškel̃s.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kélti, </b>kẽlia, kė́lė. <span class="explanation">imti, stumti ką aukštyn; dėti ką į aukštesnę vietą. </span> <br/>1. <span class="explanation">ką sunkų imti aukštyn: </span> Akmenį kė́liau ir tuoįtimpos nieko nepadariau. Kelk pūrą. Ar pakelsi nuo žemės? Vakar sunkiai kėliau, dabar dieglys šone. Tokiu būdu kaip ir paprastų lėktuvų sparnuose atsiranda statmena keliamoji jėga. Rankos keliamasis raumuo. Keliamasis kranas nuleidinėja jiems plytas. Sukant keliamąsias rankenas važiuojamasis ir lauko ratai pakyla į aukščiausią padėtį. Hidraulinis keliamasis mechanizmas. Keliamoji svirtis. <br/>2. <span class="explanation">išlaikyti, atlaikyti kokį sunkumą (spaudžiant kam žemyn) ; nešti ant savęs, ant savo paviršiaus: </span> Ledas jau ir gyvulį gali kelt. Karolių kaklai nekelia. Ledas visur jau kẽlia. Balos paviršius tik žmogų kẽlia. Ledas nei kẽlia, nei lūžta. Pašalimas buvo didelis – jau kė́lė žmogų. Na, ir kelias dabar – nei kẽlia, nei laužia. Pašoliu arklį kéla. Žiema buvo speiguota ir visur kelanti. Žemė kelia žolę, žolė kelia rasą. Kad tave, berneli, žemelė nekeltų. Ašaružių žemužė nekėlė. Kad nemirtų – žemė nekeltų, kad negimtų – svieto nebūtų. Oi kad tave, senas diedai, žirgelis nekeltų. Pas mus šiemet obuolių – šakos nèkelia. Rankos nèkela darbų <span class="explanation"> (per daug darbų) </span>. Iš baimės rankos nutirpę nèkelia veikt. Gėrėm, kiek galva kėlė. Anas geria arielką, ale ir kelia <span class="explanation"> (nepasigeria, daug gali išgerti) </span>. Jo kaklas skolų nèkelia, o pats girtauja. Mano širdis nèkelia dabot in alkaną žmogų. Mėsos nė akys nekėlė. <br/>3. <span class="explanation">kentėti, kęsti</span>: Bėdą ar sielvartą kartu su kuo kélti (kentėti). [Kerštą] jis vienas apsiėmė kelti. <br/>4. <span class="explanation">dėti, nešti ką į aukštesne ar į kitą vietą: </span> Kelk maišą į ratus. Matai, kokių gabalų pilna žemė pritrupinta! Ko galo negavau bekeldamas į dangų. Sėmenis kélti (linų galvanas į kurtinį, salyklinį dėti džiovinti). Kélk klėtin maišą nuo prieklėčio. Kėliau kojas kilpelėse, rankas kamanose. <br/>5. <span class="explanation">duoti kam aukštesnę padėtį, daryti, kad kiltų: </span> Mes visada tvirtai ir drąsiai kelsime savo vėliavą anksčiau už kitus. Iškili krūtinė juda, lyg iš apačios kas ją keltų. Ir kėlė motina ant rankų į saulę būsimąjį žmogų. Eit mergelė verkdama, rankas aukštyn keldama. Eina koją už kojos keldamas. Kaip beita <span class="explanation"> (beeina) ? – </span> Kaip koją kelu, teip ir eita <span class="explanation"> (eina) </span>. Kai ažgro [jo], tai net kojas kẽlia. Ei, žirgai, žirgeli, mano juodbėrėli, kaip aš josiu pas mergelę, kelk aukštai galvelę. Du karveliai klane gėrė, gerdami dūmojo: „Ar mum gerti, ar negerti, ar sparneliai kelti?“. Galvą skauda, net plaukus kelia. Kelkit kardus, muškit būgnus, štai kur mano bernužis. Negali nuskint, toj obelis kelia šakas aukštyn. Uogienojai kaip rūtos kelmais kelmais želia, juodas, raudonas uogas išsirpusias kelia. | Upė ledą jau kẽlia <span class="explanation"> (vanduo kyla) </span>. Kurmiai kelia daržus. Speigas kelia kraukšlį. Ė! pradė [jo] kurmis, žemes keldamas, artintis prie lizdo. Saulė motulė kėlė [rugių daigelius] į dangų. | Statmuo į duotąją tiesę keliamas. Kad šneka, net gryčią kelia <span class="explanation"> (labai balsiai šneka) </span>. Kas aukštai nosį kelia, į adveriją nusimuša. Juo katę glosto, juo uodegą kelia. Katė glostoma kuprą kelia. <br/>6. <span class="explanation">lipti, kilti aukštyn: </span> Baltas rūkas kelias ties tamsia pakalne. Iš pievų kėlėsi rūkas. Pilka migla nuo šaltinėlio kėlės. Dūmai kelias aukštyn. Kelias juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis. Vanduo keliasi viršun ledo. Dėl žento kelkis į dangų, dėl marčios lįsk į žemę. Kiek įmini, tiek kelias tas molis. O kitos bitys tujaus paskui judvims iš aulio kelias, ir staiga visas spietlius šalin leka. Migla kėlėsi nuo žemės. | Takelis kėlėsi į kalną. Ant aušros kad saulė artinas, kelias anoji žvaizdė, kurią aušros žvaizde vadina. Kap ėmė rėkt, net namai kelias. Nesikelk su gandrais, su varnoms nukrisi. Neskelk aukščiau savo nosies <span class="explanation"> (nesididžiuok) </span>. <br/>7. <span class="explanation">nuimti: </span> Kels nu galvelės rūtų vainikelį, maus nu pirštelio sidabro žiedelį. <span class="explanation">nukaisti nuo ugnies: </span> Kelsiu – išvirė bulbės. <br/>8. <span class="explanation">kabinti, imti nuo vyrių (duris, langą, vartus): </span> Norėjom duris kelti, bet jis pats pasidavė. <br/>9. <span class="explanation">nusilupti, nuaugti, nueiti</span>. Iš nušalimo nagai kelas žemėn. <br/>10. <span class="explanation">arti, plėšti: </span> Mas jau baigam kélti pūdymą. Jaunas artojas kelia dirvoną, niūksi ant kuino, dainą niūniuoja. Dvaro dirvos dar nekeltos. Vieversys užgiedojo, reikia aštrint noragus ir eit kelt laukus. Kai aš nueisiu tokioj šaly, kur dirvonus kelia. Oi, katinai, katinėli, ko dirvonų nekėlei, ko linelių nesėjai? <br/><b>keltinaĩ</b>. Keltinaĩ sėti batviniai tokie buvo: sėji iš rankos, vos po keturių savaičių pararsi <span class="explanation"> (padarysi ežias) </span>. <span class="explanation">aukštinti, didinti, stiprinti. </span> <br/>1. <span class="explanation">daryti ką aukštesnį, pakilesnį: </span> Kareivio turia būti krūtinė kelta. Dabar vėl mada keltais pečiais. <br/>2. <span class="explanation">daryti ką labiau gerbiamą, garsinti: </span> Pas mus geri žmonės keliami. Tas mergaites anie be galo kéla. <br/>3. <span class="explanation">skirti ką į aukštesnes pareigas, į aukštesnę vietą: </span> Ar galėjo ciecorius be žinios popiežiaus į karalius ką kelti? <br/>4. <span class="explanation">pūstis, didžiuotis: </span> Jis žino, kad motė aukštai keliasi. O motina juk visada sako: „Nesikelk, vaikeli, nesikelk! Kas aukštyn šoka, žemyn krinta!“. Anas jau per daug viršun kelias. <br/>5. <span class="explanation">siūlyti rinkti: </span> Bus keliami kandidatai į vietinių tarybų valdžios organų deputatus. Kelti kandidatus į Seimą. <br/>6. <span class="explanation">aukštinti, stiprinti, didinti: </span> Kelkite naftos gavimo ir perdirbimo tempus! Ar nuneši mane į uošvelę, ar kelsi šlovę pas mergelę? Antrąją [dukterį] kelia <span class="explanation"> (didina metus), </span> o vyresniąją mina <span class="explanation"> (mažina metus) </span>. Kelti laipsniu. | Šitoj aukštai keliama dainelė, reikia jai aukšto balso. <br/>7. <span class="explanation">gerinti, plėsti: </span> Dažnas tarpueilių purenimas kelia derlių. Yra kėlusys Klaipėda, palyginti su vokyčių laikais. <br/>8. <span class="explanation">girti: </span> Įteikdamas [dovanas] kiekvienas kėlė savo dovanos nepaprastumą. <span class="explanation">statyti. </span> <br/>1. <span class="explanation">padėti kam atsistoti, daryti, kad stovėtų, statyti: </span> Po ligos dar visą mėnesį karvę kélti gavom. Pavasarį, būdavo, gyvulius kelia. Kelamos karvės bloga varškė. Ko nekeliat mumis jaunas iš balto stalelio? | Man tėvelis nepaklausė, neatėjo svirties keltų. Bet prireikus jis ir mūrininką pavaduoja, ir zėdus traukia, ir sparus kelia. | Mergos išejo linų kelti <span class="explanation"> (rinkti nuo pievos atsistovėjusių linų) </span>. <br/>2. <span class="explanation">stotis (parvirtus, sėdėjus): </span> Komanduojant: kelk! – greitai atsikelti ir taisyklingai atsistoti. Ir kėlęs aukščiausias byskupas vidurin klausė. Į klaną puolęs, sausas nekelsi. Kelkis iš tos pelkės. Parpuolei, ale kelkis. Kelkitės, viešnelės, iš to suolelio. Šeimyna kėlėsi nuo stalo. Į balą puolęs, sausas nesikelsi. <br/>3. <span class="explanation">stotis, lipti iš guolio pabudus iš miego, pagijus iš ligos: </span> Aš gulu vėlai, o kelù anksti. Kas anksti kelia, tas dantis krapšto. Pūguotą dieną zuikis nekela. Jis kelia saulei netekėjus. Kelkite, kelkite, kelkite. varpas da garsiau ir da aiškiau gaudžia. Cyrulis čiurkščio [ja] – kélk! Tėvai, kelk, tėvai! Dviejų daiktų žmogus niekad negailėjo: kad anksti kėlė, apmaudoj tylėjo. Žmogau, kelk, vilks dabar būt tave papjovęs. Anksti už tai gulė ir vėlai kėlė. Dar gaideliai negiedojo, kaip mamužė kėlė. Anksti rytą kėliau, vandenėlio ėjau. Kelk, seserelė, mano viešnelė, ar dar tu neišmiegojai? Kelsi rytelį te nekeliama, kursi ugnelę neraginama. Jam nerūpėjo rytelį kelti. Tik jam rūpėjo rytelis kelti, pentinužiai nušveisti. Bagočiaus mergelė kėlus dejavo, o vargo mergelė dirbus dainavo. Išėjo lig nekėlęs <span class="explanation"> (labai anksti) </span>. Sakė mane kaimynėliai anksti nekelanti. Jaunūmenė, ankstie kėlusi, laistė [v] andeniu tebgulinčiūsius. Jau diena, keliamas laikas. Buvo pats keliamasis laikas. Anksti kėlus. reiks mums žirgus pasišerti. Anksti rytą keldamai, baltą burną prausdamai stovi bernytis prie šalies. Vėlai kėlęs, dirbsi susivėlęs. Močiutė kė́lės anksti rytelį. Kelkis nedrybsojęs! Kelkis, berneli, negulėk ir atsikėlęs nestovėk! Jurgeli, jog tu žadėjai kelties lig su tamsa. Kelkis, kelkis, mergužėle, vesk žirgelį in rūtų darželį. Jai nerūpėjo rytelį kéltis. Kélkis kultų! Kelkisi, motule! Keliẽs <span class="explanation"> (kelkis), </span> martele! Keliesa, martele, iš aukšto svirnelio. Keliesi, tetušėl, tujai ilgai miegi. Kelies, Viešpatie, kodrin miegsi? Būt [taip anksti dar] nesikelta, kad nebūt atsibaladojęs. Gulėt. per vienus metus niekad nekelantis. Ką tau pridės ankstie kėlusys? Kas rytą keldamos į senatvę įmini. Gyventi kelias senas Vilnius. Saulužė anksti kėlės. | Įsirgęs atgulė ir daugiau nebesikėlė. Vieną rytą ir Taučiuvienė nebesikėlė <span class="explanation"> (susirgo) </span>. <br/>4. <span class="explanation">atgyti (iš numirusių): </span> Tuojaus ta pana kėlė sveika. Neskels kaulai didžiavyrių iš senelių kapo. Ką jau besivers juoda žemytėlė, ką jau besikels mano motinėlė. Iš numirusių keltis. Trečią dieną kelsis iž numirusių. <br/>5. <span class="explanation">statyti aikštėn, prieš akis; nurodyti, duoti svarstyti, vykdyti: </span> Šito klausimo aš nė nekelsiu. <br/>6. <span class="explanation">atgyti, atstatyti savo padėtį: </span> Amžiais pavergta kelias tėvynė; jos atgimimą jaučia dvasia. Iš vargo kėlėsi šalis, išaugt lig saulės pasiryžus. Griuvėsiuose keliasi namai saulėti. Laisva tauta gyventi kėlės. Štai netikėtai kėlėsi tauta ir iš naujo kovojo dėl savo būvio. Neilgai trukus pilis kėlėsi iš irų. Nebkelsis senieji piningai. <span class="explanation">žadinti, budinti, skatinti; sujusti. </span> <br/>1. <span class="explanation">žadinti, budinti iš miego: </span> Anksti, anksti be galo, prieš saulę tave kėlė. Jei jis miega, visada jį reikia kelti – pats neatsibunda. Kė́liau kė́liau ir negaliu prikelti. Eik, kél' tu juos valgyt. Darbas kelia, darbas guldo. Močiulė ėjo dukrelės kelti. Kelsi rytelį nekelama (nekelamoji). <br/>2. <span class="explanation">baidyti iš guolio, priversti bėgti, skristi (žvėrį, paukštį): </span> Lapę kėliau strielčiams, bet nenušavo. <br/>3. <span class="explanation">skatinti atsirasti: </span> Taboka kosulį kela. Arielka kẽlia į vymą. Keldavo jam tulžį ir konvulsijas. Kela lytų, bet ar lys? Iš vakarų kela tokius galvuotinius, būs pylos <span class="explanation"> (didelio lietaus) </span>. Patepiau [nudegusią ranką], tai pūslių nekėlė. <br/>4. <span class="explanation">kviesti, šaukti: </span> Visuotinąjį susiėjimą kels utarninke. Tėvūnai suvadino senuosius savo apygardos į kokią noris pavietę, lauko ar girios, kas vadinos vyrus į kuopą kelti. Tuo nuveikę, kareivius kel ir kariauną tiek (ia). | Policiją kėlė, telegramus mušė, išjodino žmogų į jomarką ieškoti arklavagio. <br/>5. <span class="explanation">sukilti prieš ką, maištauti: </span> Nes kelsis giminė prieš giminę ir karalystė prieš karalystę. Daug kėlėse pryš mane. Ir kėlusis visà roda. <br/>6. <span class="explanation">geisti, norėti (patino) </span>. Kiaulė tekiuos kẽlias. Nepilk pamuilių karvei – nesikel̃s jaučiuos. Karvė kelias ant veršių. <span class="explanation">atsirasti, dygti, augti; pūsti; skleisti. </span> <br/>1. <span class="explanation">atsirasti: </span> Nuo ko keliasi visokios ligos? – Nuo nešvarumo. Kėlėsi neteisūs liudininkai. Tokie kėlės neprieteliai lietuviams ir žemaičiams nu šiaurei. | Kelias vėjas. Lietus keliasi nuo pietų. Ir kėlės balsas nuo aukšto dangius, ir plaukė per kalnus. Smarvė nuo jų lavonų kelsis. Didi maištai ir sujudimai veldamų prieš savuosius karalius. kėlės. <br/>2. <span class="explanation">kilti, atsirasti: </span> Žodžiai yra keltiniai (derivativa), kurie nuo kitų pradinių žodžių kelas. <br/>3. <span class="explanation">berti</span>. Negalima mušt žmogaus šluotražiu – muštą pradės kelt šunvotės. Gal nuo rūdymo blauzdas pradėjo kelt kokiais guzeliais. <br/>4. <span class="explanation">dygti, augti: </span> Gero [je] žemė [je] daigas greit keliasi. Po lietaus ir avižos pradeda keltis. Ir mūsų žirniai iš pavasario taip gražiai kėlės. Dobilų antra žolė nesikelia <span class="explanation"> (neauga) </span>. Kelmas ir kamėnas medžio stačiai iš šaknių kelas. Dabar kad užlytų, tai rugiai keltųs. Pievos nesìkelia <span class="explanation"> (nepradeda žaliuoti) </span>. Kai nedygo, tai nedygo, o kai kẽlias, tai net iš dirvos virsta. | Gal votis kel̃sis kojoj, kad taip skauda. Man ant dešiniosios akies miežis kẽlas. | Man pirštas keliasi. Kai kojos papadės keliasi, tai baisiai skauda ir odą plėšia. <br/>5. <span class="explanation">daryti, kad pūstųs, rūgtų: </span> Geros, kūmutėle, tavo mielės, kad kẽlia ragaišį. Kad kopūstai nekeltų vidurių, rauginant į juos reikia dėti krapų. Įdeda į pyragą kelamõsios druskos ir iškepa pampokšlį. Parnešk kelamų̃jų pročkų. | Su purvu, su velėnžeme žemė iškaužo, yra kelanti. Pri kelančios žemės mėšlai yra dedami ant rugių viršaus, pasėjus. <br/>6. <span class="explanation">tukinti: </span> Kas gi arklį kelia – avižos. <br/>7. <span class="explanation">turtinti: </span> Beržoro kunigus kapai kela: čia laidojas žmonys iš tol tolesniai. <br/>8. <span class="explanation">pūstis, kilti, rūgti: </span> Tešla kẽlias. Gerų mielių nupirkai – ragaišis labai gerai kelias. Pažiūrėk, ar duona nesìkelia. Nelabai kelias blynai – miltai gal pasalo. Kelias kaip ant mielių! <br/>9. <span class="explanation">ilginti: </span> Tie buvo keliamieji metai. <span class="explanation">gabenti iš vienos vietos į kitą; verti, daryti. </span> <br/>1. <span class="explanation">gabenti danginti ką į kitą vietą: </span> Rudenį jau reiks ir trobas kélt kolkozan. | Kada bus keliamieji egzaminai? | Kai kurie dialektai mėgsta kirtį iš galūnės kelti arčiau žodžio pradžios. Mesk tu tą savo trobelę ir kelkis pas mane gyventi. Turtingieji grasino, jog nenorinčius keltis [į vienkiemius] nustums į pačius paraisčius. Keliasi iš Panevėžio į Kauną. Kuriems gi teko keltis į laukus <span class="explanation"> (viensėdžiais) – </span> tų kelias buvo kietas ir sunkus. Kur kélsies, čia plunksnos dulkės <span class="explanation"> (keldamasis vis kai ką turėsi palikti, kai ko netekti) </span>. <br/>2. <span class="explanation">gabenti per vandenį valtimi į kitą krantą: </span> Kélk mane valty par upį. Ties Tumpais kelią̃ [su valtim per Šešupę]. Grapas kėlė su laivais lenkus iš Palangos į Poznanę. Kelk, bernužėli, par ežerėlį, aš eisiu pas močiutę. Dirbysiu laivelį, kelsiu per mareles. [Kopūstus] kẽlia parduot į miestus. Ką šiepimi kélti. Minija buvo kelama: turėjo ne tiltą, bet plūstą. <br/>3. <span class="explanation">perrišti į kitą vietą (gyvulius ganykloje): </span> Tėvas karvių kelt nuejo. Karvės da tebėr nekéltos. Avys turbūt nuo pat ryto nė kartą nekéltos. Matyt, kad arklys yra tėvuko kéltas, kad nekvankso. <br/>4. <span class="explanation">daryti, verti (vartus): </span> Užmiršai jau, ir kurion pusėn mūsų vartai keliami. Viena sesytė brolytį rėdė, o ši antroji vartelius kėlė. Vandenėlio ėjau, vario vartus kėliau. Nekelk vartus iki galo. <span class="explanation">rengti, organizuoti ką. </span> <br/>1. <span class="explanation">rengti (pokylį, suėjimą): </span> Veselę kė́lė, ir aš ten buvau. Kartu vestuves kelsime. Žyle pelėda versiuos, bet krikštynas kelsiu. Praeina dvi savaitės, ir piršlys su jaunikiu važiuoja susitarti, kada kels vestuves. Par juos labai gerą pagrabą kėlė. Kelsim šokius ir mes. Šeštadienį kélsim vakarušką. Kelti vaišes, laidotuves, nūbangas. Aušrinė svotbą kėlė. Žvẽją <span class="explanation"> (žvejonę) </span> kélti. Puotas kuo puikiausias kelia. Liuob pietus jims kelti. Palaidojus nabaštiką, gėrynę arba pagrabą kėlė. Didelis bankietas keltas buvo. Jie komedijas, balvonų šventes kėlė. Kožną rudenį Žemaičiuose keliami jaučių turgūs. Česnį keliù. Andie [svočios] stalą <span class="explanation"> (vaišes) </span> kėlė Broniai. Kelia jomus stalus, pilnus neižsakytos gardybės. | Ar jis mišias kėlė? <br/>2. <span class="explanation">daryti (triukšmą, neramumą): </span> Juokeis, siautei ir triukšmą kėlei – pilni namai skambėjimo džiugaus. O tie šilko marškinėliai pasiutimą senei kėlė. Šiandieną žvirbliai lermą kela po kanapius. Toli lakinėjau, kur karaliai vainą kelia. Motina siutinį kéla <span class="explanation"> (siunta, širsta) </span>. Nekelkiat muštynių! Vėl karą kelk su juo. Sienos vainą kela iš šalčio: eižė [ja], sproginė [ja]. Jisai per dieną gėrė, naktyj peštynes kėlė. Kur žirgeliai liustą kėlė, žemelė skardyta. Maištą kélti. Riaušes kélti. Netvarką kélti. Muzikę daryti, kélti. | Ponios su vėduoklėmis kėlė vėją. <br/><b> ant kójų kélti</b> <span class="explanation">sukelti, išjudinti: </span> Viktoras kėlė vyrus ant kojų ir tęsė drąsų žygį. <br/><b>ant šė́pos kélti</b> <span class="explanation">tyčiotis, šaipytis iš ko: </span> Nekelk ant šėpos. <br/><b>bal̃są kélti</b> <span class="explanation">priešintis, protestuoti: </span> Nekélk bal̃so prieš tėvus. <br/><b>Diẽvui nekė́lus</b> <span class="explanation">labai anksti, pro tamsą: </span> Kelia Dievui nekėlus! <br/><b>į padánges kélti</b> <span class="explanation">labai garbinti, šlovinti: </span> Pasaulis pergalėtojus kelia į padanges. <br/><b>į puikýbę kéltis</b> <span class="explanation">didžiuotis, išdidžiam būti: </span> Nereik, vyre, keltis taip į puikybę. <br/><b>kalbàs kélti</b> <span class="explanation">apkalbėti, šmeižti: </span> Kaip vėjai pūtė, medžių šakas laužė, taip mudu jaunu sviets kalbelėms kėlė. Bevelyčiau jau seniai Dunojuj nuskendęs, ne kad savo mergužei tokias kalbas kelčiau. Paliauja ir mudu sviets kalbelėms kėlęs. <br/><b>kepùrę kélti</b> <span class="explanation">sveikinti (pasisveikinti ir atsisveikinti): </span> Aš jai kėliau kepurėlę, ji man nė žodelio. Sudievu, mergele, keliu kepurėlę. Ant žirgelio sėdai, kepurėlę kėlei. <br/><b>kóją (kójos) kélti</b> <span class="explanation">žengti, eiti: </span> Eglei neramu: bijo kelti kojos iš tėvų namų. O tu tenai nežinosi, kaip kojelių kelti. Jisai, kol gyvas, nekėlė kojos į jojo pirkią. Kad tu čia man daugiau ir kójos nekel̃tum! Žiūrėk, kad nė kojos nekéltum iš namų! Ir šuva kelia koją į svodbą. <br/><b>rañką kélti</b> <span class="explanation">mušti; kėsintis mušti; užpulti: </span> Kol mane pasmerksit, kad aš prieš savo tėvą ranką kėliau, man pasiaiškinti leiskit. Jau daugiau nebarsiu, rankelės nekelsiu, valios neturėsiu. <br/><b>rugiùs kélti</b> <span class="explanation">parugėm vaikščiojant dainuoti (per tam tikras apeigas): </span> Tarpujurgėj jaunimas vaikšto parugėm, dainuoja – rugiùs kélia. Mergos, einam rugiùs kẽlt! <br/><b>úodegą kélti</b> <span class="explanation">rengtis išvykti: </span> Ano neseniai išvažiavo, o dabar ir to jau kelia uodegą. <br/><b>antkélti, </b>añtkelia, antkė́lė (ančkélti). <br/>1. <span class="explanation">dėti ką ant ko, užkelti: </span> Antkélk ant vežimo tą vaiką. Antkėlė ant nugaros maišą. [Lapė] liepė liūtui gultis, o žmogui antkelti tą medį ant viršaus. Rankas antsikė́lė ant galvos. Imkiat pinigų, po kiek antsikelste, ir neškiatės iškasę. Pats antsikėlei tą antžygį. Neantsikelk ir pats sau vargą. <br/>2. <span class="explanation">daryti, kad ateitų, užtraukti: </span> Antkéls dar lytaus tos kaitros, pamatysi! <br/>3. <span class="explanation">didinti, aukštinti, pakelti: </span> Antkélti mokesnį. Antkėlė brangiau mokėti mokesnius. Seniejai [žmonės] añtkela sau metus, sendinas. <br/><b>apkélti, </b>àpkelia (apìkelia), apkė́lė. <br/>1. <span class="explanation">apdėti kuo: </span> Stalas apkeltas gėrybėm. <br/>2. <span class="explanation">aplenkti, anksčiau už ką atsikeliant iš miego: </span> Visus apkė́liau. Kelk kelk, jau tave jis apkė́lė: jis valgo, o tu guli. Šiandien tu mane apkėlei, ryt aš tave apkélsiu. Vincė pajuto, kad jis jau apkeltas. <br/>3. <span class="explanation">aplenkti: </span> Aš ją su dviem linų pradalgėm apkė́liau. <br/>4. <span class="explanation">aptikti, apsirinkti: </span> Apkėliau gerą mišką. Tu jau apkė́lei ten ką, kad eini ir eini kas vakaras. | Lėnesnis kur ir neapikela panos. Ar turi apsikėlus siuvėją? Jis dabar brunetę apsikė́lė. Aš apsikėliau ir vedžiau žmonelę. <br/>5. <span class="explanation">apjuokti, pašiepti: </span> Kam reikia žmogų apkélti. Šitą berną visos mergos apkeldavo. <br/>6. <span class="explanation">apkalbėti, apšmeižti: </span> Tą berną jau apkė́lė ten. Jis geras žmogus: be reikalo jį tik apkė́lė. Kas mane bus apkė́lęs? Laukinius žmones iš mažumės mums yra apkėlę būtais ir nebūtais daiktais. Apkeliamų svečių nereik. Ne vienam kaimelyj mergelė augo. žmonužių n'apkalbama, šnektužių neapkeliama. <br/>7. <span class="explanation">apsitverti: </span> Apsikėlęs drotimis. <br/>8. <span class="explanation">atsiginti, atsikratyti: </span> Čia drėgmės negali apsikélti. <br/><b> (su) kalbomìs (apkalbomìs, melaĩs, méile) ap (si) kélti</b> <span class="explanation">apkalbėti: </span> Savo brolėnę kalbõms apkė́lė. Išgirdusys apei tai, žmonės apkėlė abudu su kalbomis, pasakė Jūzupą esant slinkiu. Apvynėli žalusis, puronėli gražusis, tave tvoroms aptvėrė, mane kalboms apkėlė. Apkalboms apkėlė, o nekaltai. Ji muni visokioms kalboms apkėlė. Melais apkelti. | Pas juos pasimaišyk, tai kad apkels meile. Eisiu aš tau svieto kalboms apsikelti – kad nesulauktumi! Tik kalboms apsikėlėm, o pelną vel [nia] s atėmės. <br/><b>atkélti, </b>àtkelia, atkė́lė. <br/>1. <span class="explanation">įstengti ką pakelti iš vietos: </span> Led atkė́liau sunkų kūjį. Gaidys sunkus, negaliu atkélt. Gal tu, brol, arklio jėgas turi? Jaunam neatkelti iš vietos tokios naštos! Jeigu tekinio neàtkeli, tai sunkus vežimas. Sunkus vaikas, kap atkelt. Gelžis toks buvo, kurio penki vyrai nevaliojo atkelti. Žmogelis paėmė. dalgį, neatkėlė nė nuo žemės. <br/>2. <span class="explanation">atlaikyti, išlaikyti (sunkumą, smūgį): </span> Močiutė smūgio neatkėlė – iš skausmo jai trūko širdis. <br/>3. <span class="explanation">nukelti ką į šalį, toliau nuo savęs: </span> Atkelk rugių pėdus nuo tako. Ratų galo negaliu atkelt. | Trys akys atkeliamos atgal ant kairiojo virbalo. | Atkėlė tuos vaistus šalin <span class="explanation"> (uždraudė gerti) </span>. Atkelk vyną tavo nuog tavęs. <br/>4. <span class="explanation">atidėti ką tolesniam laikui ar pakelti į priekį: </span> Ji atkela kelionę iki trijų mėnesių. Atkėlė šventę priekin. <br/>5. <span class="explanation">truputį į viršų pakelti: </span> Ketvirtą dieną gulia, galvos jau nebatkela. Atkėlęs tą verbūzą ka davė į krūmalį, verbūzas sutižo. Akis atkelia <span class="explanation"> (pažiūri) </span>. Anas atsikelia kirvį i jau derinas kirst galvon. <br/>6. <span class="explanation">atplėšti, atlupti, atversti; atarti: </span> Atkelkit grindį, rasit rupūžę. Lapė. pavogė bandelę pyrago: ji plutą atkėlė, minkštimą išėdė. Kaip dantys dygo, tai atkėlė smegenis. | Dobilieną žadam atkélti ir vėl sėti avižas. Pavasarį liuob reiks [ariant, plėšiant dirvoną] atkelti, iškelti velėną, o vis su žambiu. <br/>7. <span class="explanation">pastatyti ką parvirtusį, gulintį, sėdintį: </span> Vilkas jau kelis kartus atkėlė [apvirtusį ant nugaros] grambuolį ir pastatė ant kojų. Jis atkėlė mergaitę ir glaudė ją prie savo krūtinės. Jis bandė atsikélti. Prieš žilą galvą atsikelk. Stovėjusieji atsisėsdavo, sėdėjusieji atsikeldavo. Sugniužus po našta vergavimo dienų, atsikelia tauta. Kad atsikeltų, dangų paremtų. Į klaną puolęs, sausas neatsikelsi. Iš balos atsikė́lęs, nenorėk sausas būti. <br/>8. <span class="explanation">suimti, surinkti (ant žemės paskleistus, suklotus linus): </span> Atsibuvusius linus jau atkėlėm. Šiandien linus teatkėlėm. <br/>9. <span class="explanation">atsistoti, išlipti iš guolio, iš patalo pabudus iš miego ar pagijus iš ligos: </span> Ryt atsikelsiu dar prieš saulėtekį. Atsìkeliu anksti, nė cypt, nė brakšt. Aš atsikelsiu, žirgą pasbalnosiu, saulei tekant išjosiu. Atsikėlė dainuodamas, atsigulė dejuodamas. Atsikelt pirm dienos. Atsikelk ma [n] ryto [j] pro gaidį. Atsikė́lęs nuo pirmo gaidžio ir rėkauja. Anksti rytą atsikėlei, mergelę lydėjai. Aš atsikelsiu ir nekeldama (= nekeliama). Atsikėlė tėtužėlis dukrelių budytie. Ankstie rytą atsikėliau ir nuejau į darželį. Kai rytoj parjosiu arklius, žiūrėk, kad man atsikėlęs būtum. | Greitas mano traktorėli, jau saulutė atsikėlė – kelk ir tu. | Parėjęs kaip atsigulė ant pečininko, taip daugiau ir nebeatsikėlė. Jonas tik dabar atsikėlė iš ligos patalo. Anksti atsikėlęs nesgraudinsi. <br/><b>atsikeltinai</b>. Antroje dienoje jis atsigulė n'atsikeltinai. <br/>10. <span class="explanation">atgaivinti: </span> Kas numirė, to nebeatkels. <span class="explanation">atgyti: </span> Kūnai stebuklingu būdu atsikels iš numirusių. <br/>11. <span class="explanation">atlikti, atšvęsti (pokylį): </span> Ana atkė́lė pagrabą, šermenis su savo nauda, su savo svietu, t. y. nereikėjo pirkti. Atkélti metų sukaktuves. Jie labai geras vestuves atkėlė. Užteko meisos visam metuo ir veselei atkélti. Atkė́liau veseliją. Atkėlė balių. Jau arielkas <span class="explanation"> (piršlybas, sugertuves) </span> atkė́lė. <br/>12. <span class="explanation">atlaikyti (mišias): </span> Šiandien labai greitai kunigas atkėlė mišias. <br/>13. <span class="explanation">atgabenti, atkraustyti: </span> Pas mus atkėlė naują mokytoją. Mes neseniai atsikėlėm čia gyvent. <br/>14. <span class="explanation">keliant atidaryti, atverti (vartus): </span> Pamatę tetą įeinant į savo kiemą, žmonės išbėgdavo jos pasitikti, atkelti vartų. Atkelk vartus – svotai atvažiuoja. Atkélk vartus (karkles). Ir išejo matušelė ir atkėlė vartelius. O ši trečioji, visų jaunoji, vartus atkėlė ir palydėjo. Išeikie, mergele, atkélkie vario vartus. Šviesus mėnesėlis vartužius atkėlė. Viena bėda kitai bėdai vartus àtkelia. Vartus pats atsikelk. <br/>15. <span class="explanation">užeiti, užtikti: </span> Nuė [jo] anas girion paliuitie; vaikščio [jo], vaikščio [jo] ir atsikėlė in lapės. <br/>16. <span class="explanation">atsirasti, kilti: </span> Iš ko jinai. atsìkelia, nėr žinios – sutverta ir laksto. <br/><b> kóją atkélti</b> <span class="explanation">ateiti: </span> Ans bijo pas mus ir kóją atkélti. Neatkélsiu aš pas tave kójos, ne! Pirma tai gulė kėlė pas mane, o dabar nė kojos neatkelia. <br/><b>kójas (kulnìs, padùs) atkélti</b> <span class="explanation">daug dirbti, pasimiklinti; paskubėti, ką dirbant: </span> Prie žemės <span class="explanation"> (žemės ūkio darbų) </span> reik atkélt kójas. Atkélk gerai kulnìs, pasiskubink, tai išeisi, o ne, tai ir būk namie <span class="explanation"> (nesuspėjęs darbo padirbti) </span>. Reikia gerai padùs atkélt, kad viską paruoštum. <br/><b>kulnų̃ neàtkelia</b> <span class="explanation">silpnas, ligotas: </span> Katras kulnų neatkelia, ir tas burną atveria. <br/><b>žõdį atkélti</b> <span class="explanation">atsakyti: </span> Ar neturi atkélti žõdį, t. y. atsakyti jamui. <br/><b>įkélti, </b>į̃kelia, įkė́lė<br/>1. <span class="explanation">ką sunkų pakėlus įdėti į ką: </span> Įkélk maišą į vežimą. Įkėlė avilį į vinkšnelę. Įsikėlęs su sūnum į drobynas kelis centnerius javų išvažiavo į miestą. <br/>2. <span class="explanation">įstatyti, įdėti: </span> Mūka šopuke įkelta. Šį vakarą karvė koją įkėlė į pieną bemelžant. <br/>3. <span class="explanation">įsikraustyti, įsidanginti: </span> Įsikélsime butan, kai bus pabaigtas taisyti. <br/>4. <span class="explanation">iškilti</span>. Taip įsikėlė <span class="explanation"> (pasižymėjo) </span> su savo gabumu tarp jaunuomenės, kad bernai išrinko jį staršina. Žentas įsikė́lė (= išsikėlė) su gandrais, nukrito su varnomis. <br/>5. <span class="explanation">įplaukti valtimi: </span> Dar neįkėliau į pusę marelių, o ir ištiko šiaurusis vėjelis. Mes įsikélsim ežeran. <br/>6. <span class="explanation">padidinti, pakelti (kainą varžybose): </span> Vertelgos įkėlė kainas ložėms ligi dviejų šimtų dolerių. Už viens kito įkė́lė daug, o paskui niekas neperka. <br/><b> kóją įkélti</b> <span class="explanation">bent kiek įeiti: </span> Daugiau ji čia man ir kojos neįkels. Jų gyvolių neleisim nė kojos įkelti. Neįkel̃s jis kójos į mano gryčią. Kad tik aš ten įkélsiu kóją, manęs nebeišvarys. Kur pirma gyvulys negalėdavo kojos įkelti, ten dabar auga gražiausi javai arba želia puikiausios pievos. Kad velniui duodi koją įkelti, tai gausi ir sostą jam pataisyti. <br/><b>kójos įkéltos grabè</b> <span class="explanation">visai prie mirties: </span> Grabe kojos įkeltos <span class="explanation">, </span> o dar žemės gauti graibstos. <br/><b>iškélti, </b>ìškelia, iškė́lė. <span class="explanation">išimti, ištraukti, išlaipinti; pakelti aukštyn, pakilti; išarti, išplėšti. </span> <br/>1. <span class="explanation">išimti ką (ppr. sunkų) iš kur nors: </span> Iškélk kūdikį iš lopšio. Žiobt ir apžiojo žuvis meškerę, ir iškėliau lyną. Iškélkite mums avį iš gardo. Sunkus ligonis: iškelamas, įkelamas <span class="explanation"> (pats negali nei išlipti, nei įlipti į lovą) </span>. Su dvim ausim iškelamas rendelis. Iškelti <span class="explanation"> (ištraukti) </span> pinigus iš kišenės. Kryžeivis iškėlė <span class="explanation"> (išmetė) </span> jį iš žirgo. | Kursai iškėlei mane iš ūlyčios smerties. Išsikélsite, ne ką dariusios, ir pačios [avį iš gardo]. <br/>2. <span class="explanation">truputį pakelti iš apačios: </span> Šalnos pavasarį gali rugius iškélt. Pavasario šalnos dobilus iškėlė. Pašalas iškėlė rugius. Velėnžemę (durpžemę), kad šąla, – iškela, kad lyna – pralyna. Iškelama žemė ilgai stova iškaužojusi. Kap iškėlė dantį <span class="explanation"> (skaudantis dantis atrodo iškilęs, pailgėjęs), </span> tai valgyt negaliu. Kelkis, kad tau dantis iškelt! Buvo gražiai pasinešę kopūstai, ale kurmiai iškėlė. Ledą [vanduo] iškėlė visuos upeliuos [pavasarį]. Upė jau didelė, ledas iškéltas. Toj pupa užaugo iki stogui, iškėlė kūlelį ir augo augo. | Palindęs po gero arklio papilve jį iškeldavo kaip ėriuką. <br/>3. <span class="explanation">išlaipinti, išsodinti: </span> Kad neturi bilieto, pirmo [je] stoty iškel̃s.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.