kiul̃dinti (-yti), -ina, -ino. pamažu, nevikriai eiti, kėblinti: Sūnūtis kiul̃dina paskuo matės įkandin. Kiul̃dina iš lengva kai varlė. Vaikas per aslą jau kiul̃dina. Kiul̃dina kai numiręs. Boba susitraukus kiul̃dina. Kiul̃dinsiu ir aš namo. Šuo, pasibraukęs uodegą, kiuldina pro duris laukan. Kur dabar kiul̃dini? Ans vos kiul̃dina pamiške.
atkiul̃dinti. pamažu ateiti: Ir senasis Baltrus atkiul̃dino. Būs beatkiul̃dinanti ryto [j],
reikalą išradusi.
nukiul̃dinti. pamažu nueiti, nukėblinti: Kiuldi, kiuldi ir nukiul̃dino, nėkam nė žodžio nesakęs. Marytė jau ir pas tetą nukiuldina.
parkiul̃dinti. pamažu pareiti, parkėblinti: Ir ano tėvas parkiul̃dino, nėko negavęs. Vis dėlto žąsys parkiuldino vakare.
prakiul̃dinti. pamažu praeiti, prakėblinti: Prakiuldino pro šalį, nėkam nėko nesakęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.