parkurnėti

kurnė́ti, kùrna (-ė́ja, kur̃na), -ė́jo.

1. tankiais žingsniais, vikriai, greitai bėgti, gurnėti: Širmoji kurnėdama taško į vežimą. Vaikas kùrna pamatęs šunį. Kad kùrna, tai net padai švytuoja. Kurnė́ja sau namo. Kur tu, vaikeli, kùrni? Jis kùrna kaip tik kiškis. O vaikai tekini, stumdydamiesi kurnėjo paskui bričkelę.

2. su triukšmu griūti, kūliavirsčiais verstis: Kai pargriuvau, tai kad pakalnėn kurnė́jau, tai kurnė́jau.
atkurnė́ti, atkùrna (atàkurna), -ė́jo. atbėgti, atkurti: Kebliausia su tuo, kurs atkurnėjo į patį miestelį. Būdavo, pamatysi – jau atkùrna per krūmelius. Ir vaikai jau atàkurna.
įkurnė́ti, įkùrna (į̃kurna), -ė́jo. įbėgti: Kad davė kumščiu sprandan, tai paknopstom įkurnė́jo priemenėn. Lapai sučiužėjo, kiškis sudrebėjo – nebereikia nei to dvaro – krūmuos įkurnėjo. Višta jau daržinėn į̃kurna. Per lieptą ejau ir anskurnė́jau (įrietėjau) upėn.
iškurnė́ti, iškùrna (ìškurna), -ė́jo. greitai arba tylomis išbėgti: Iškurnėjo kaip galvon daužta. Net prunkšdamas iš jaujos iškurnėjo. Davatkėlės susirietusios iškurnėjo. Iškurnė́jo kaip kiškis. Kai paimsiu diržą, tai bematant iš čia iškurnėsi. Saliamutė iškurnėjo lauk, o senė liko viena bekėtojanti rankas. Kurgi jau tu ìškurni? Kai pajuto, kad bus karšta, tuoj visi laukan iškurnėjo.
nukurnė́ti, nukùrna (nùkurna), -ė́jo.

1. greitai nubėgti; tyliai, niekam nematant nubėgti: Suragintas arklys sparčia risčia nukurnėjo miško link. Kiškis jau miškan nùkurna. Nebegalėjau prišaukti, nukurnė́jo į pačią pakalnę. Žiūrėk, kačiokas jau kur nukurnė́jo. Nukurnė́jo nukurnė́jo pro šalį, nė žodžio nesakęs.

2. nugriūti, kūliavirsčiais nusiversti, nuburbėti: Karstykis tu, karstykis, ar nenukurnė́si žemėn! Atasvėrė suolą – būč nukurnė́jus. Nukurnė́si nuo pečiaus. Nenukurnė́k tiktai patamsy nuo laiptų. Užtenka vieno tavo parašo, kad ji nukurnėtų po visų velnių!
parkurnė́ti. parbėgti: Tegu tik pajus, kad namie gerai, parkurnė̃s – svetur nekieminės.
prikurnė́ti. prisirinkti, prieiti: Prikurnė́jo pilna gryčia žmonių. Bus šalčio – kurapkų pilnas kiemas prikurnė́jo.
užkurnė́ti.

1. užbėgti, užlėkti: Kai pamatė šunį, katė tuoj ant užlų užkurnė́jo.

2. užkristi: Baslys užkurnė́jo ant manęs.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kurnė́ti, </b>kùrna (-ė́ja, kur̃na), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">tankiais žingsniais, vikriai, greitai bėgti, gurnėti: </span> Širmoji kurnėdama taško į vežimą. Vaikas kùrna pamatęs šunį. Kad kùrna, tai net padai švytuoja. Kurnė́ja sau namo. Kur tu, vaikeli, kùrni? Jis kùrna kaip tik kiškis. O vaikai tekini, stumdydamiesi kurnėjo paskui bričkelę. <br/>2. <span class="explanation">su triukšmu griūti, kūliavirsčiais verstis: </span> Kai pargriuvau, tai kad pakalnėn kurnė́jau, tai kurnė́jau. <br/><b>atkurnė́ti, </b>atkùrna (atàkurna), -ė́jo. <span class="explanation">atbėgti, atkurti: </span> Kebliausia su tuo, kurs atkurnėjo į patį miestelį. Būdavo, pamatysi – jau atkùrna per krūmelius. Ir vaikai jau atàkurna. <br/><b>įkurnė́ti</b>, įkùrna (į̃kurna), -ė́jo. <span class="explanation">įbėgti: </span> Kad davė kumščiu sprandan, tai paknopstom įkurnė́jo priemenėn. Lapai sučiužėjo, kiškis sudrebėjo – nebereikia nei to dvaro – krūmuos įkurnėjo. Višta jau daržinėn į̃kurna. Per lieptą ejau ir anskurnė́jau <span class="explanation"> (įrietėjau) </span> upėn. <br/><b>iškurnė́ti, </b>iškùrna (ìškurna), -ė́jo. <span class="explanation">greitai arba tylomis išbėgti: </span> Iškurnėjo kaip galvon daužta. Net prunkšdamas iš jaujos iškurnėjo. Davatkėlės susirietusios iškurnėjo. Iškurnė́jo kaip kiškis. Kai paimsiu diržą, tai bematant iš čia iškurnėsi. Saliamutė iškurnėjo lauk, o senė liko viena bekėtojanti rankas. Kurgi jau tu ìškurni? Kai pajuto, kad bus karšta, tuoj visi laukan iškurnėjo. <br/><b>nukurnė́ti, </b>nukùrna (nùkurna), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">greitai nubėgti; tyliai, niekam nematant nubėgti: </span> Suragintas arklys sparčia risčia nukurnėjo miško link. Kiškis jau miškan nùkurna. Nebegalėjau prišaukti, nukurnė́jo į pačią pakalnę. Žiūrėk, kačiokas jau kur nukurnė́jo. Nukurnė́jo nukurnė́jo pro šalį, nė žodžio nesakęs. <br/>2. <span class="explanation">nugriūti, kūliavirsčiais nusiversti, nuburbėti: </span> Karstykis tu, karstykis, ar nenukurnė́si žemėn! Atasvėrė suolą – būč nukurnė́jus. Nukurnė́si nuo pečiaus. Nenukurnė́k tiktai patamsy nuo laiptų. Užtenka vieno tavo parašo, kad ji nukurnėtų po visų velnių! <br/><b>parkurnė́ti</b>. <span class="explanation">parbėgti: </span> Tegu tik pajus, kad namie gerai, parkurnė̃s – svetur nekieminės. <br/><b>prikurnė́ti</b>. <span class="explanation">prisirinkti, prieiti: </span> Prikurnė́jo pilna gryčia žmonių. Bus šalčio – kurapkų pilnas kiemas prikurnė́jo. <br/><b>užkurnė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užbėgti, užlėkti: </span> Kai pamatė šunį, katė tuoj ant užlų užkurnė́jo. <br/>2. <span class="explanation">užkristi: </span> Baslys užkurnė́jo ant manęs.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.