parkviesti
kviẽsti, kviẽčia, kviẽtė. prašyti, vadinti: Skirtą valandą visi kviestieji svečiai buvo vietoje. Niekas jo nekvietė pietų nei vakarienės. Išsimanė vadinti pas savęs ant pietų didžiūnus atvažiavusius, o negebančių važinėties (neturinčių arklių) niekuomet nekvietė. Kviẽtė ir mane svečiuos. Parašė laišką, kviečiantį ir daugiau brolių nuvažiuoti. Mažai savų turim, reiks kviẽst talką. Jis ateina nèkviestas. Nekviestam nėra vietos. Atjojo ponas karužin kviesti. Ne vienas ižg visų anų kviestųjų neragaus večerijos manos. Jei nekvietì prie bliūdo, nesiūlyk ir šaukšto. Nèkvietamas svetys į užpečkį betįsina par veseliją. Nekviesti svečiai sodinami už krosnies. Nekviečiamas atėjo, nevaromas išeis. Nekviestam po suolu. Nekviestam nėr suolo. Kvietęs į talką, gavau malką. Išleisdamas juos, vėl kviečiasi kitą vakarą ateiti. Darbo buvo tiek, jog abu jie nuolat kviesdavosi senį Kirdą patalkininkauti. Anys seniaĩ vieni kitų nebeskviẽčia. Seniau Tupikuos buvo dvidešimt keturi gaspadoriai ir visi kviẽsdavosi (vieni kitus užsiprašinėdavo į svečius, svečiuodavosi) .
atkviẽsti, atkviẽčia (àtkviečia), àtkvietė.
1. pakviesti: Atkviesdavo į Taučius vyresnįjį Jokūbą ir jaunesnįjį Jokūbą. Atàkvietė tą patį ir liepė razdalyt žąsį. Užpyko pirklys, atkvietė policiją ir liepė tą žmogų suimti. Ir aš tave atkviẽsiu in baliaus. Tu dabar jo ir su pyragu iš Kauno nebeatkviẽsi. | Išsirink patį aukštąjį kalnelį ar piliakalnį ir pasiieškok tokio žodžio, kurs atkviẽstų (iššauktų) bent vieną milžino dvasią. Atsìkvietė uošvį ir geria.
2. atsilyginti kvietimu, kviesti kvietusįjį.
įkviẽsti, įkviẽčia (į̃kviečia), į̃kvietė.
1. paprašyti, įprašyti, kad įeitų: Į̃kvietė ing vidų. Eik, įkviẽsk svečią vidun, kogi ten kieme tokiam šalty kalbasi?! Neį̃kviečiau į ratus sėsti. Kad nori su vaikais pažaisti, tai įsikviẽsk juos pas save vidun, o pats neik kieman. Ievutė įsikvietė Petrą į vidų ir supažindino su broliu. Apsiriko kap velnias, šventą Morkų peklon įsikvietęs.
2. paprašyti, paraginti: Visi šičion netoli gyvenantieji širdingai įkviečiami. Apsisteliuokite visi „Lietuvišką Ceitungą“, ant to širdingai jus įkviečiam.
iškviẽsti, iškviẽčia (ìškviečia), ìškvietė.
1. paprašyti ateiti, atvykti: Jis mus pats iškvietė – laišką atsiuntė. Vakar Žilaičiai įgėrę grįžo iš turgaus ir išsikvietė Ginkų taikytis. Jį išsikvietęs pagalbininku žandarų viršininkas. Šeimininkė, išsikviẽtus kai kuriuos svečius kitan galan, gardžiau pamylėjo.
2. išprašyti lauk: Iškviẽskit, vaikai, šunį iš pirkios. Atadainuoja pulkas panelių – iškvies kvietkelius iš pradalgėlių. Kviečiai duoną iškviečia (kviečių daug sėsi – duonos neturėsi) .
nukviẽsti, nukviẽčia (nùkviečia), nùkvietė. kviečiant nuvesti: O po tam abu tiesiog už stalo nukvietęs, … atnešė valgių. Nusikvietė mane į savo bendrabutį, kur radau daugiau jo tautiečių.
pakviẽsti, pakviẽčia (pàkviečia), pàkvietė.
1. paprašyti, pavadinti, pašaukti ką kur atvykti, dalyvauti: Kaipo mano senas prietelis, pakvietė mane pas save pietų. Jau blynai iškepė, eik pakviesk tėvą valgyt. Visus prietelius bičių ant šio surinkimo pakviečia. Pakvietė žvirblis visus paukštelius, ei dzium, dzium. Pakviesčiau į pamerges … zylelę. Pakviesk kaimynus ant pokylio, ant prašmintinio. Jūs, medų išimdamys, svetimas bitis į savo aulį pakvietat. Kvieste pakviečiau. Svečias į svodbą pakviestas. Svodzba, tiesa, yra gatava, bet pakviesti nebuvo vertais. Žmuo nekuris padarė večeriją didę ir pàkvietė tūlą. Ir nusiuntė tarną savo metu večerijos bylot pakviestiemus, idant ateitų. Tada pakvietė Laban visas žmones to kampo ir pakėlė svodbą. Girdėjome didį įžūlumą, ne meilumą pakviestųjų svečių. Jis pasìkviečia dar du tę buvusius svečius.
2. pasiūlyti, paraginti: Visus … buvo pakvietęs su visu pamesti svaiginamuosius gėrimus.
3. pranešti, pateikti: Navyną pakviẽsiu.
parkviẽsti, parkviẽčia (par̃kviečia), par̃kvietė
1. pakviesti 1: Aš vos par̃kviečiau svetį prie savęs. Ir sumanė šiokiu ar tokiu būdu parsikviesti Gailiūnų šeimą į dvarą sau už kumečius. Sekminėms Gerulevičiai nutarė parsikviesti namo sūnų. Toliau parsikvietė savo tėvus ir laimingai karaliavo. Ar nelaimę nori parsikviesti savo galvai! Gavo … apreiškimą parsikviesti tave į savo namus.
2. parsisiųsdinti: Turėjau iš pradžių „Aušrą“, o dabar jos visai neparsikviečiau, nės man nepatinka.
prikviẽsti, prikviẽčia (prìkviečia), prìkvietė.
1. įprašyti ateiti: Vos prìkviečiau ją par kvieslį.
2. susikviesti daug: Visokių bobų prisikvietė pilną trobą. Kukuliai nesuprato, jog galima prisikviesti padėjėjų.
3. pavadinti, pakviesti: Vyresnybė turi valią prikviesti sviedkus.
sukviẽsti, sukviẽčia (sùkviečia), sùkvietė.
1. suprašyti, suvadinti: Kas juos čia sukvietė? Vieną kovo mėnesio rytą lyg sukviestos gūrino į meisterio namus bobelės. Jis sukvietė par kvieslį daug svečių prie savęs. Sukviesiu kaimynus, visus giminėles. Sùkvietė visus paukštyčius, … tiktai nekvietė pelėdą vieną. Broleliai sukviẽs svotbelės pulkelį. Susìkviečiau svetelius. Susìkvietė talką, pardien ir iškūlė. Tos pelės susikvietė daugybes pelių, tai tos pelės po vieną grūdą išėmė iš varpų ir supylė ant klojimų čystus grūdus. Susikviesk, sūneli, savo draugalėlius.
2. vieniems kitus kviečiant susirinkti: Aš nežinau, kokie tie giminės – nesusikviečia. Nugi dabar, naštas vargų visas nusikratę, jau pasilinksminkim bensyk, česny susikvietę.
užkviẽsti, užkviẽčia (ùžkviečia), ùžkvietė. iš anksto pakviesti, užprašyti: Ana užkvietė svečius, t. y. užvadintie. Ùžkvietė, užprašė, nuejom, ir išvarė. Štai, tamstos sesuo, girdėjau, užkvietusi felčerį, skiepys Jonuką. Bet neužkvietė mane nakvynėlės. Skomiosp užkvietė tave. Ažukviečiu. Nepažinojo nei paties Pilėno, nei jo užsikviestųjų svečių. Paskui užsikviečiau jį į save. Ažsìkviečiau kūmą pasišnekėt, pasitart.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.